Estija priėmė sprendimą, kuris aiškiai parodo, kad šalis nesiruošia stebėti įvykių iš šono. Augant įtampai regione ir Rusijai toliau keliančiai grėsmę rytinėms NATO valstybėms, Talinas žengė dar vieną žingsnį stiprinant savo karinę galią. Šį kartą – itin rimtą ir finansiškai reikšmingą.
Šalies vadovai paskelbė apie naują susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, pagal kurį bus įsigyta daugiau „Himars“ paleidimo sistemų bei šimtai tikslių raketų – tiek „Gmlrs“, tiek „Atacms“ tipo. Tai ne tik techninis papildymas, bet ir signalas sąjungininkams bei priešininkams – Estija ruošiasi rimtai.
Baltijos šalims vis glaudžiau bendradarbiaujant gynybos srityje, ši sutartis tampa neatsiejama regioninės saugumo strategijos dalimi. Kartu su Latvija ir Lietuva planuojama suformuoti vieningą „Himars“ pajėgumų bazę, kuri gebės greitai ir tiksliai reaguoti į bet kokią grėsmę regione.
Planuojama gauti papildomų paleidimo sistemų ir šimtus raketų
Pagal oficialų pranešimą, nusiųstą JAV Kongresui, Estija įsigis papildomus M142 „Himars“ paleidimo įrenginius – šešis vienetus, kurie papildys jau šalyje veikiančius agregatus. Be to, Estija įsigys 182 „Atacms“ balistines raketas, iš kurių pirmosios 18 bus pristatytos jau pirmajame etape.
Kartu su balistinėmis raketomis perkami ir 856 „Gmlrs“ raketų konteineriai – iš jų 144 bus įtraukti į pradinę partiją. Šie užtaisai leidžia „Himars“ sistemoms atlikti tikslius smūgius prieš įvairaus tipo taikinius – tiek arčiau fronto, tiek už keliasdešimties kilometrų.
Karo Ukrainoje akivaizdoje – būtinas žingsnis
Sprendimą investuoti į tokio tipo ginkluotę Estija motyvuoja augančia grėsme iš Rusijos pusės. Per pastaruosius dvejus metus akivaizdžiai tapo matoma, kokį vaidmenį tokie ginklai atlieka šiuolaikiniame kare. Ukrainos pavyzdys parodė, kad „Himars“ sistemos keičia žaidimo taisykles.
Krašto apsaugos atstovai pažymėjo, kad šis įsigijimas leis Estijai ne tik apsiginti, bet ir atgrasyti – priešas žinos, kad tikslių smūgių sulauktų dar prieš spėdamas pereiti sieną. Be to, „Himars“ padidina bendrą Baltijos šalių karinį suderinamumą, kas ypač svarbu NATO kontekste.
Jau pradėjo naudoti praktikoje
Liepos mėnesį Estijos kariai, baigę keturis mėnesius trukusius mokymus, pirmą kartą išbandė „Himars“ sistemas gyvai. Pratybos vyko sėkmingai – paleidimai buvo atlikti tiksliai ir efektyviai. Tai patvirtino, kad šios sistemos jau pilnai integruotos į šalies gynybinį tinklą.
Šių metų pradžioje į Estiją oficialiai buvo atgabenti pirmieji šeši „Himars“ paleidimo įrenginiai. Ceremonijoje dalyvavo aukščiausi šalies gynybos pareigūnai, o šis įvykis žymėjo naują etapą šalies karinių pajėgų modernizacijoje.
Baltijos šalių bendradarbiavimas tampa realybe
Estija, Latvija ir Lietuva taip pat patvirtino, kad bendrai planuoja turėti 20 „Himars“ sistemų, kurios bus tiekiamos iš Jungtinių Valstijų. Tokia partnerystė ne tik sutaupo išteklių, bet ir užtikrina bendrą taktinį pasirengimą visame regione.
Šios sistemos sugebės paleisti ne tik „Gmlrs“ užtaisus, bet ir trumpesnio nuotolio balistines „Atacms“ raketas – tai smarkiai plečia taikinių spektrą. Toks ginkluotės lygis tampa rimtu atgrasymo įrankiu, kuris signalizuoja, jog Baltijos regionas pasiruošęs bet kokiems iššūkiams.
Estijos sprendimas investuoti į „Himars“ ir „Atacms“ nėra vien techninis atnaujinimas. Tai – aiškus pareiškimas, kad šalis nori būti ne tik saugi, bet ir aktyvi, strategiškai svarbi gynybos grandis Europoje. Ir nors šiandienos ginklai tyliai stovi angaruose, jų žinia – aiški ir girdima toli už sienų.
