Nors dažniausiai kalbama apie padirbtų banknotų pavojų vasarą, kai žmonės aktyviau keliauja, lankosi turguose ar festivaliuose, žiemą ši rizika niekur nedingsta. Šaltuoju metų sezonu daugelis atsisako kortelių ir dažniau renkasi grynuosius, ypač turgaus prekyvietėse, dovanų pirkimo laikotarpiu ar smulkiuose atsiskaitymuose.
Štai tada ir pasitaiko netikėtumų, apie kuriuos dažnas nesusimąsto – netikri pinigai gali pasiekti jūsų rankas net per bankomatą. Nors gali pasirodyti, kad bankomatai – saugiausia vieta išsigryninti pinigus, praktika rodo ką kita. Kartais padirbtas banknotas į tokią sistemą patenka ne dėl techninės klaidos, bet todėl, kad kitas žmogus, net nežinodamas, įnešė klastotę per tą patį bankomatą.
Tokiu būdu netikri pinigai ima cirkuliuoti toliau – ir gali atsidurti jūsų piniginėje. Todėl net ir žiemą, kai gyvenimas vyksta lėčiau, rizika nepraranda aktualumo. Grynųjų pinigų cirkuliacija tęsiasi, o su ja – ir visos susijusios grėsmės, kurias turėtų žinoti kiekvienas vartotojas.
Bankomatai ne tik išduoda pinigus, bet ir juos tikrina
Šiuolaikiniai bankomatai – tai ne tik įrenginiai, kurie išduoda pinigus. Jie taip pat skenuoja ir vertina kiekvieną įneštą banknotą. Jei įrenginys aptinka įtartinų požymių – pavyzdžiui, neįprastą spalvą, popieriaus tekstūrą ar neatitikimus saugumo elementuose – tokia kupiūra sulaikoma.
Apie tai vartotojas dažniausiai informuojamas iškart. Bankomatas išduoda kvitą su informacija, kad viena iš įneštų kupiūrų buvo nepriimta. Tada banknotas perduodamas ekspertams, kurie atlieka išsamią analizę. Kol tyrimas vyksta, pinigai yra sulaikomi, o žmogui tenka laukti ir nežinoti, ar jis pinigą atgaus.
Visi bankomatai stebimi vaizdo kameromis
Kiekvienas pinigų įnešimas į bankomatą fiksuojamas. Tai reiškia, kad net jei žmogus pats buvo apgautas ir netyčia įdėjo klastotę, atsakomybės išvengti nepavyks. Oficialiai jis laikomas atsakingu už tai, ką įnešė.
Jeigu situacija įvyko pirmą kartą ir asmuo bendradarbiauja su tyrėjais, išsiaiškina pinigų kilmę ir pateikia visą reikalingą informaciją – procedūra vyksta kaip formalumas. Tačiau jei padirbtų pinigų pateikimas kartojasi, galima įtarti sąmoningą veiklą. Tokiu atveju žmogui gali grėsti rimtos pasekmės, net baudžiamoji atsakomybė.
Prarasti pinigus galima net būnant sąžiningu
Skaudžiausia tokiose situacijose tai, kad net ir apgautas žmogus, jei neturi įrodymų, jog pinigus gavo iš kito asmens, pinigų nebeatgauna. Kai kupiūra pripažįstama netikra, ji konfiskuojama, o savininkui nekompensuojama. Tokia tvarka galioja visoje Europos Sąjungoje.
Tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas turi būti atsakingas už tai, kokius pinigus priima. Jei priimtas banknotas pasirodys esąs padirbtas, net ir „tik“ 50 eurų gali virsti tikru nuostoliu. Be įrodymų, kad pinigas gautas legaliai, atgauti prarastą sumą – praktiškai neįmanoma.
Žiemą cirkuliuoja daugiau didesnio nominalo banknotų
Nors vasaros sezonu fiksuojama daugiau klastočių, žiemą daugėja didesnio nominalo banknotų apyvartoje. Dovanų pirkimo metu, šventinėmis progomis ar kelionių sezono pradžioje žmonės dažnai naudoja 50 ar 100 eurų banknotus, kurie būtent ir yra dažniausiai klastojami.
Sukčiai pasirenka tokias kupiūras ne atsitiktinai. Jos pakankamai vertingos, kad būtų pelningos, bet ir dažnos – todėl rečiau kelia įtarimų. Lietuvos banko duomenimis, būtent 50 eurų banknotų klastočių fiksuojama daugiausia. Pastaruoju metu padaugėjo ir 100 eurų klastočių, kas rodo, kad sukčiai taikosi vis drąsiau.
Kaip atpažinti netikrą banknotą?
Kiekvienas euras turi saugumo žymes: vandens ženklus, hologramas, metalizuotas siūles, reljefinį paviršių. Tikras pinigas keičia atspalvį priklausomai nuo šviesos, o liečiant jaučiama išskirtinė tekstūra. Tam nereikia turėti specialios įrangos – užtenka atidumo ir įpročio peržvelgti pinigus prieš juos priimant.
Tai ypač svarbu turguose, mažuose prekybos taškuose ar bet kur, kur nėra galimybės naudotis kasos aparatais ir pinigų tikrinimo įrenginiais. Vienas pastebėtas netikras banknotas gali apsaugoti jus nuo žalos.
Atsakomybė yra kiekvieno rankose
Nors dažnai manoma, kad padirbtų pinigų klausimas yra tik bankų ar teisėsaugos institucijų rūpestis, iš tiesų viskas priklauso ir nuo mūsų. Netikri pinigai cirkuliuoja žmonių rankose, todėl kiekvienas vartotojas gali būti tas, kuris laiku pastebi klastotę ir nepriima jos.
O jeigu taip jau nutiko, kad netikras banknotas atsidūrė jūsų rankose – svarbiausia žinoti, kad nieko neslėpti, bendradarbiauti ir stengtis išsiaiškinti situaciją. Toks budrumas žiemą ne mažiau svarbus nei vasarą.
