Bankai skaičiuoja rekordinius pelnus, o gyventojai skaičiuoja centus, bet ar taip turi būti?

Lietuvos bankų sektorius ir toliau demonstruoja augimą, tačiau skaičiai slepia įdomesnę istoriją nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pelnas didėja, bet tempas jau nebe toks įspūdingas kaip ankstesniais metais.

Tai signalas, kad rinka pamažu grįžta į labiau įprastą ritmą. Laikotarpis, kai pelnus stipriai kilstelėjo palūkanų šuoliai, jau baigiasi, o bankai ieško kitų augimo šaltinių.

Tuo pačiu matyti ir ryškūs skirtumai tarp rinkos žaidėjų. Vieni augina apimtis, kiti susiduria su mažėjančiais rezultatais.

Pelnas auga, bet lėčiau

2025 metais Lietuvos bankų sektorius uždirbo kiek daugiau nei 1,063 mlrd. eurų pelno. Tai yra apie 4,2 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Augimas išlieka, tačiau jis jau gerokai nuosaikesnis. Tai natūralu – ankstesnių metų rezultatus stipriai veikė išaugusios palūkanos, kurios dabar stabilizuojasi.

Lietuvos banko atstovai pabrėžia, kad šiemet pelną labiau lėmė didesnė veiklos apimtis, o ne išoriniai veiksniai.

„Revolut“ keičia rinkos žaidimo taisykles

Didžiausias pokytis akivaizdus vienoje vietoje – „Revolut“ plėtroje. Ši grupė per metus beveik padvigubino savo pelną.

Dar įspūdingesnis turto augimas. „Revolut Holdings Europe“ valdomas turtas padidėjo beveik 75 proc., o rinkos dalis išaugo iki 37,6 proc.

Tai reiškia, kad ši finansų įstaiga jau tapo dominuojančia pagal turto dydį Lietuvoje. Tokia dinamika keičia visos rinkos balansą.

Tradiciniai bankai susiduria su spaudimu

Kol vieni sparčiai auga, kiti susiduria su priešinga kryptimi. Trys didžiausi tradiciniai bankai kartu uždirbo mažiau nei prieš metus.

Jų bendras pelnas sumažėjo daugiau nei 10 proc. Tai rodo, kad konkurencija stiprėja, o rinkos dalis pamažu persiskirsto.

Mažesni bankai, nors ir išlieka nedidelė rinkos dalis, taip pat augo. Jų pelnas per metus padidėjo beveik tris kartus, nors absoliutūs skaičiai dar kuklūs.

Pelningumo rodikliai slūgsta

Nors pelnas didėja, pelningumo rodikliai mažėja. Nuosavybės grąža sumažėjo iki 17,2 proc., o turto grąža – iki 1,3 proc.

Tai dar vienas ženklas, kad rinka grįžta prie normalesnių sąlygų. Bankams tampa sunkiau generuoti tokius aukštus rodiklius kaip anksčiau.

Tiesa, efektyvumas šiek tiek pagerėjo. Išlaidų ir pajamų santykis išliko gana stabilus, kas rodo, kad bankai kontroliuoja savo kaštus.

Auga paskolos ir indėliai

Bankų sektoriaus turtas per metus išaugo net 28,5 proc. ir pasiekė 94,3 mlrd. eurų. Tai labai ryškus šuolis.

Paskolų portfelis taip pat plėtėsi – daugiau nei penktadaliu. Daugiausia augo paskolos gyventojams, ypač būstui ir vartojimui.

Indėlių augimas taip pat įspūdingas, ypač iš užsienio klientų. Čia vėl matomas „Revolut“ efektas, kuris stipriai didina bendrus skaičius.

Sukčiavimo mastas neslūgsta

Nors bankai vis aktyviau kovoja su sukčiavimu, problema išlieka. Praėjusiais metais pavyko sustabdyti beveik 40 mln. eurų vertės bandymus.

Tai ženkliai daugiau nei prieš metus. Tačiau realūs nuostoliai vis dar dideli – sukčiai kasmet išvilioja apie 20 mln. eurų.

Tai rodo, kad technologijos ir saugumo priemonės tobulėja, bet nusikaltėliai taip pat nesnaudžia.

Rinka juda į naują etapą

Bendras vaizdas gana aiškus – bankų sektorius Lietuvoje auga, bet struktūra keičiasi. Nauji žaidėjai stiprėja, o tradiciniai bankai ieško būdų prisitaikyti.

Pelno augimas išlieka, tačiau jis jau grindžiamas ne vien palankiomis aplinkybėmis, o realia veiklos plėtra.

Artimiausi metai greičiausiai parodys dar daugiau pokyčių. Ir panašu, kad konkurencija tik stiprės.