Greičio matuokliai dažnai kelia vairuotojų nepasitenkinimą, tačiau valdžios institucijos juos laiko svarbia eismo saugumo priemone. Lyginant Lenkijos ir Austrijos pavyzdžius, matyti ne tik milžiniški užfiksuotų pažeidimų skaičiai, bet ir dideli skirtumai tarp šalių teisės aktų bei baudų išieškojimo tvarkos, ypač kai kalbama apie užsienio vairuotojus.
Vienas ryškiausių pavyzdžių Lenkijoje – fotoradaras ties Alejomis Jerozolimskomis 329 Varšuvoje, išgarsėjęs visoje šalyje dėl savo „efektyvumo“. Nuo darbo pradžios 2024 m. lapkričio 14 d. per 26 dienas jis užfiksavo 7 840 greičio viršijimo atvejų, o iki 2025 m. sausio pabaigos šis skaičius išaugo iki 12,5 tūkstančio. Augantis vairuotojų nepasitenkinimas ir didėjantis paskirtų baudų skaičius lėmė, kad įrenginys jau du kartus buvo tyčia apgadintas.
Rekordinis fotoradaras Austrijoje
Vis dėlto lenkiškas rekordininkas neprilygsta įrenginiui, veikiančiam Austrijos A13 automagistralėje. Atliekant išsamų populiaraus kelio ruožo, vedančio Brennerio perėjos link, rekonstravimą, tam tikrose susiaurintose atkarpose buvo įvesti greičio apribojimai iki 40–60 km/val. Vienas iš ten įrengtų fotoradarų per mažiau nei pusantrų metų užfiksavo net 177 tūkstančius pažeidimų.
Daugelis vairuotojų šių apribojimų nepaisė, todėl registruojamų nusižengimų skaičius sumušė visus ankstesnius rekordus. Austrijos valdžios atstovai pabrėžia, kad tokie ribojimai būtini dėl padidėjusios rizikos zonose, kur dirba kelininkai ir vykdomi kelio darbai, todėl čia ypač svarbu užtikrinti mažesnį važiavimo greitį.
Vokiečiai nenori mokėti baudų: skirtingos taisyklės
Kas Austrijos institucijoms atrodo kaip akivaizdus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, praktikoje tampa sunkiai išsprendžiama baudų išieškojimo problema – ypač Vokietijoje. Daugybė vokiečių vairuotojų, nesutikdami su jiems išrašytomis baudomis, jų tiesiog nesumoka.
Esminį vaidmenį čia atlieka Austrijos teisė, tiksliau – vadinamasis „Halterhaftung“ principas. Ši nuostata numato, kad už pažeidimą atsako transporto priemonės savininkas, net jei tiksliai nežinoma, kas tuo metu vairavo automobilį. Tai reiškia, kad pranešimai apie baudas siunčiami registruotam transporto priemonės savininkui, neįrodžius, kas faktiškai sėdėjo prie vairo.
Vokietijoje galioja visiškai kitoks modelis – atsakomybė tenka konkrečiam vairuotojui. Todėl institucijos privalo nustatyti, kas tiksliai vairavo automobilį, dažniausiai remdamiesi nuotrauka iš fotoradaro. Jei Austrijos pareigūnai negali neabejotinai identifikuoti pažeidėjo, baudų išieškojimas neretai tampa neįmanomas.
Situaciją apsunkina ir tai, kad daugelis fotoradarų fiksuoja tik automobilio galą. Tokiose nuotraukose vairuotojo veido nesimato, o tokios medžiagos vokiečių institucijoms dažnai nepakanka kaip įrodymo. Dėl to nemaža dalis baudų taip ir lieka nesumokėtos.
Austrija bijo procesų kaštų ir atsisako baudų
Vokietijos žiniasklaidos teigimu, būtent skirtingi teisiniai režimai lemia, kad Austrija dažnai atsisako išieškoti baudas, mažesnes nei 70 eurų. Skaičiuojama, kad administracinių procedūrų kaštai tokiais atvejais viršytų galimą naudą biudžetui.
Dėl to tūkstančiai baudų lieka neapdorotos, o nemažai vokiečių vairuotojų sąmoningai atsisako mokėti, reikalaudami papildomų įrodymų – pavyzdžiui, originalių, aukštos kokybės fotoradarų nuotraukų, kuriose aiškiai matytųsi vairuotojo tapatybė. Tokie reikalavimai dar labiau apsunkina ir brangina procesą.
Planuojamos permainos Austrijoje
Austrijos institucijos nesiruošia taikstytis su tokia situacija ir jau paskelbė apie planuojamus administracinius pakeitimus. Jų tikslas – supaprastinti informacijos apsikeitimą tarp skirtingų baudų sistemų, taip pat palengvinti užsienio vairuotojams bei kitų šalių institucijoms priėjimą prie duomenų apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Numatoma, kad naujoji sistema sutrumpins atsakymų terminus, sumažins formalių skundų ir apskundimų skaičių bei padidins realiai sumokamų baudų dalį. Tuo pačiu Austrijos atstovai pabrėžia, jog greičio kontrolės paskirtis nėra „gaudyti“ vairuotojus ar siekti rekordinių baudų skaičių. Pagrindinis tikslas – apsaugoti kelių darbuotojus atliekant remonto darbus ir sumažinti sunkių eismo įvykių riziką laikinai pavojingesniuose kelio ruožuose.
