Įsisiautėjus prieššventiniam šurmuliui taip ir norisi sustabdyti laukimo prisipildžiusį laiką. Bet, kaip sako Beata Nicholson, „tos dienos gruodžio mėnesį bėga kaip zuikis nuo vilko“ – jų nei pristabdysi, nei pratęsi. Nespėji mirktelt, o Kalėdos jau čia pat – gali net užuosti jų kvapą.
„Cinamonas, raudonas vynas, mandarinai – ir iš karto kvepia Kalėdomis“– atliepia Beata. Ji šventėms ruošiasi taip pat, kaip ir kiti – galvoja apie dovanas, planuoja meniu, kuria darbų sąrašus ir labai tikisi, kad šiais metais Kalėdos, kurias ji švęs Lietuvoje, bus baltos. Kai artėjančios didžiosios šventės uždega naujus lūkesčius ir viltis, pats laikas apžvelgti praėjusius metus.
„Metai Beatos virtuvėje“ – taip vadinasi neseniai pasirodžiusi kulinarinė Beatos Nicholson knyga, kuri yra tarsi savotiškas autorės metraštis. Labiausiai mėgstanti burokėlių sriubą Beata neturi tokios istorijos „kad štai vieną dieną nuėjau į kokį prašmatnų restoraną ar susapnavau kumpį ir nuo tada pradėjau domėtis kulinarija“. Nuo vaikystės virtuvėje besisukiojanti Beata atsimena: „vaikystėj skaitydavau recetų knygas, tokias kaip „Viskas iš obuolių“, „Šalti užkandžiai ir gėrimai“ arba dar tokia buvo „Šeimininkės vadovas“ (juokiasi)“. O dabar kulinarines knygas Beata ne tik skaito, bet ir rašo. Ir ne tik knygas, bet ir Šeimos kalendorių, kuria priijuostes… Apie tai ir, žinoma, artėjančias Kalėdas, kalbamės su pačia Beata.
Parašėte didelio populiarumo susilaukusią receptų knygą „Beatos virtuvė“, visai neseniai pasirodė ir antroji Jūsų knyga – „Metai Beatos virtuvėje“. Kaip manote, kuo pirmoji Jūsų knyga pavergė skaitytojų širdis?
Manęs dažnai klausia – kokia Jūsų paslaptis? Lyg aš į tą knygą būčiau visokių burtažodžių prikuždėjus – tikrai ne. Aš tiesiog rašiau knygą nuoširdžiai, su užsidegimu ir negalvojau apie sėkmę ar apie tai, kaip parduoti kuo daugiau egzempliorių. Manau, kad mano kulinarinis skonis yra labai paprastas ir artimas daugeliui, todėl knyga ir buvo populiari. Joje sudėti mano pačios išbandyti receptai, kuriais aš norėjau pasidalinti su kitais.
Kas Jus paskatino parašyti antrąją kulinarijos knygą „Metai Beatos virtuvėje“?
Antrąja knygą pradėjau konstruoti iš karto po pirmosios pristatymo ir tai užtruko visus metus. Pirmoji ir antroji kaip dvi sesės – kažkas net taip pavadino – Rudoji sesė ir Žalioji. Jei pirmoji daugiau apie šeimos receptus, tai antroji labiau laikosi metų ritmo.
Jūsų receptų knygos neįprastos – jose gausu nuotaikingų fotografijų, kurios įkvepia gaminti, net sužadina alkio jausmą – atrodo gali užuosti virtuvėje tvyrančius kvapus. Kaip kilo būtent tokios knygos idėja?
Idėją padiktavo pats knygos rengimo ritmas. Organizavome fotosesijas per kurias pagamindavau 10 – 15 skirtingų patiekalų, o kad būtų linksmiau ir tiek maisto nenueitų per niek, kviesdavausi draugus. Knyga asmeniška, ne kulinarijos mokslų enciklopedija, todėl joje yra ne tik patiekalų receptai, bet ir šalia esantis gyvenimas, nukrauti stalai, žmonės, šurmulys…
Kokias kulinarines knygas pati skaitote? Kas Jus įkvepia sukurti naujus receptus?
Kulinarinės knygos yra mano apsėdimas, aš niekaip nesustoju jų pirkti. Čia pasireiškia toks bjaurus vartotojiškas būdas: turiu, turiu, turiu, tačiau niekaip neatsilaikau nuo naujų knygų pirkimo. Skaitau įvairias. Paskutinės, kurios man paliko įspūdį – tai nepaprastai gerai parašyta Claudios Roden knyga apie žydišką maistą, kurioje labai daug gerai pažįstamų patiekalų ir vieno prancūzo Stephanie Reinauld knyga apie kiaulieną.
Pasirodė Jūsų kurtas Šeimos kalendorius. Papasakokite, kas tai per leidinys ir kuo jis ypatingas?
Tai tokia skelbimų lenta kur visi susirašo kas ką veikia, beto kiekvieną mėnesį pateikiami skirtingi keksiukų receptai. Keksiukai – paprastas ir greitai iškepamas skanėstas, kurio aš griebiuosi, jei ko nors reikia prie arbatos. Kai baigsis metai, kalendoriaus lapus bus galima nukirpti ir liks keksiukų knygutė.
Be to, kad rašote kulinarines knygas, dar ir kuriate prijuostes…
Mintis kurti prijuostes kaip kokia lemputė mano galvoje užsidegė prieš praėjusias Kalėdas. Tam, kad prie mano blogo beatosvirtuvė.lt, atsirastų internetinė parduotuvė, kurioje dabar talpinu savo prijuosčių nuotraukas, turėjo praeiti beveik metai. Tos mano prijuostės yra virtuvės aksesuaras, ant mano virtuvės durų jų gal kokios 10 kaba… Tikiu, kad jei man su prijuoste smagiau virtuvėje suktis, tai gal bus ir daugiau žmonių, kuriem šis aksesuaras suteiks džiaugsmo.
Galbūt turite ir kitokių užsiėmimų, kurie šaltą dieną praskaidrina nuotaiką?
Maloniausias užsiėmimas, kuriam sunkiai randu laiko, yra knygų skaitymas. Dar patinka megzti, bet iš manęs nelabai kokia mezgėja, aš mezgu tik lygius ir tiesius daiktus. Man tai nuostabi terapija…
Vis knieti pokalbį pakreipti apie tai, ko visi nekantriai laukiame – Kalėdų, juolab, kad savo knygoje „Metai Beatos virtuvėje“ autorė daug vietos skiria žiemos šventėms, Kalėdų patiekalams.
Įsiliejate į tą prieššventinį šurmulį ar mėgstate planuoti ir viskuo pasirūpinti iš anksto?
Kaip ten bebūtų, laikas prieš Kalėdas visiems būna įtemptas, nes vyksta daugybė įvairių renginių – viską suspėti ne juokas, todėl planuoti būtina. Antra vertus, aš kartais susimąstau, kad Adventas – tai laikas, kai mes turėtume susikaupti ir save truputį riboti. Nėra lengva surasti pusiausvyrą tarp šurmulio ir laukimo ir kartais labai lengva pamesti galvą dėl dovanų, maisto ir pasiruošimo, kai iš tikrųjų Kalėdos ateina ir be dovanų, didelių išlaidų. Todėl tos šventės nebūtina paskandinti po dovanų ir streso kalnu…
Pamenu, kaip prieš Kalėdas iššniukštinėdavau visus kampus, ieškodama „Kalėdų senio“ dovanų. O Jūsų mažieji tiki Kalėdų seneliu ar ieško Jūsų paslėptų dovanėlių? Ar Jūs pati vaikystėj tikėjot Kalėdų seneliu?
Žinoma, kad tikėjau. Ir dabar atsimenu, kaip kažkada, kai man buvo kokie 5 metai ir į namus atėjo Kalėdų senis, kuris man labai įtartinai pasirodė panašus į dėdę Vytą…. Žinau, kad tas tikėjimas Kalėdų seneliu ilgai nesitęs ir mano vaikams, todėl labai stengiuosi, kad nors kol kas jie juo tikėtų. Prieš einant miegoti seneliukui po eglute paliekam sausainių, pieno, o elniams – morkų…
Kokie patiekalai puikuojasi ant Jūsų kalėdinio stalo? Koks patiekalas Jums yra išskirtinai kalėdinis, būtinas šventiniam stalui?
Kūčioms – virtiniai su aguonomis, kuriuos paprastai pagamina mano teta ir, jei švenčiam Anglijoje, mano tėtis jų atsiveža… Visa tiesa apie mano Kalėdas ir Kūčias sudėta naujojoje knygoje. Kalėdų skyrius gavosi pats didžiausias…
Beata net specialų sausaniniukų, skirtų Kalėdų Seneliui receptą turi, kuriuo dalijasi su mumis.
Beatos sausainiai Kalėdų Seneliui
Tik nekaltinkite manęs lietuviškų tradicijų nepuoselėjimu! Po Kūčių vakarienės ant stalo visada paliekame šiek tiek maisto, bet gimus vaikams netikėtai mūsų namuose apsigyveno ir kita tradicija. Kalėdų išvakarėse po eglute Kalėdų Seneliui palikti sausainių ir stiklinę pieno populiaru Amerikoje, o Anglijoje jam dar siūloma ir kai ko stipresnio – taurelė šerio. Mes jau antrus metus ką nors Seneliui paliekame ir šį reikalą iš tiesų reikia branginti, nes ne taip jau daug metų vaikai rimtais veidais padeda kepti tuos sausainius ir iš ryto eina pažiūrėti, ar jie suvalgyti, ar pienas nugertas. Žinoma, Kalėdų Senelis nepasididžiuodamas sudorotų ir kokio nors pyrago gabaliuką, bet galima ir specialiai jam sausainių iškepti, juk jis taip sunkiai Kalėdų naktį dirba, o ir Senelio elnių nereikėtų pamiršti, jiem reikėtų kokią morką palikti ar duonos gabaliuką. Aišku, aš neturiu iliuzijų, kad mamos, tėčiai ar močiutės turės laiko ir jėgų tuos sausainius kepti Kūčių vakarą, tad šiuo atveju gelbsti tešlos malkos metodas. Tešlą galima pagaminti iš anksto, prieš kokias porą dienų, tą malką laikyti šaldytuve ir Kūčių vakarą greitai supjausčius ir ką nors ant viršaus patupdžius iškepti. Švieži trapūs sausainiukai tikrai neliks Senelio neįvertinti…
Apie 30-40 sausainių reikės:
120 g sviesto
150 g žemės riešutų
200 g miltų
200 g cukraus ir dar šiek tiek sausainiams pabarstyti
1 šaukštelis kepimo miltelių
2 kiaušinių
100 g riešutų sviesto arba karamelės
1) Sviestą naudojame šaltą. Paprasčiausia būtų viską paruošti virtuviniu kombainu: iš pradžių sumesti riešutus ir juos susmulkinti, paskui pilti miltus sumaišytus su kepimo milteliais, cukrų, dėti sviestą ir viską sumalti iki trupinių. Tada įmaišyti kiaušinius ir suminkyti tešlą. Užtruktume ne ilgiau nei 10 minučių. Jei kombaino neturime, riešutus sumalame kavamale. Šaltą sviestą po truputį tarp pirštų sutriname su miltais, tik kad sviestas neištirptų, bet apsivoliotų miltais. Tada įmaišome cukrų, kepimo miltelius ir maltus riešutus, pilame kiek paplaktus kiaušinius ir iš visko suminkome tešlą.
2) Iš gautos tešlos suformuojame dvi ar tris storokas dešras arba malkas (maždaug 4–5 centimetrų skersmens), suvyniojame jas į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą. Palaikome ten bent valandą, jei iš karto norime kepti. Jei neiškart – galime laikyti kad ir dvi dienas arba kokią malką užšaldyti ir panaudoti kada nors vėliau.
3) Iš šaldytuvo išimtą tešlos malką išvyniojame ir leidžiame truputį atšilti. Tada imame aštrų peilį ir supjaustome tą malką maždaug centimetro storio riekelėmis. Išdėliojame jas kepimo popieriumi išklotoje skardoje, palikdami keleto centimetrų tarpus. Kepdami sausainiai padidėja ir gali susiklijuoti šonais.
4) Kiekvieno sausainio paviršiuje pirštu įspaudžiame duobutę ir dedame į ją nedidelį šaukštelį riešutų sviesto. Viską dar pabarstome cukrumi ir kepame 190 laipsnių orkaitėje 15 minučių.
Jei nemėgstate žemės riešutų, juos galite pakeisti, pavyzdžiui, lazdynų riešutais, o ant viršaus į duobutę įdėti gabaliuką šokolado ar šaukštelį „Nutella“ kremo. Arba naudokite maltus migdolus, o į duobutę dėkite abrikosų ar aviečių uogienės. Arba nedėkite ant viršaus nieko, tiesiog pabarstykite gausiai cinamonu ir cukrumi, dar visą malką tokiame cinamono ir cukraus mišinyje pavoliokite. Taip pat galite pabandyti su graikiniais riešutais, o ant viršaus drėbtelėti karamelės arba gabaliuką saldainio „Karvutė“. Visokiausių variantų yra ir visi labai patiks saldžiamėgiam Kalėdų Seniui. Juk jam daug energijos reikia…
Ačiū už pokalbį ir Kalėdų Senelio sausainių receptą!
