Laikas.lt
Kulinarė ir virtuvės žurnalistė Beata Nicholson jau šešerius metus kiekvieną dieną bendrauja su savo blogo skaitytojais ir dažniausias jų klausimas būna – kaip greitai ir neišleidžiant papildomai nė lito pagaminti skanesnį ir sveikesnį maistą sau ir artimiausiems žmonėms.
„Nemanau, kad tai yra klausimas iš fantastikos srities. Norint pasigaminti sveikesnį maistą nereikia iškart pulti pirkti prabangių garpuodžių ar įmantrių maisto produktų. Tereikia pakeisti savo kasdienius įpročius virtuvėje – juk neretai pritaikę naujus, kad ir mažus dalykus gyvenime, savo kasdienybę padarome malonesnę, skanesnę ir sveikesnę. Taigi sėdau ir surašiau patarimus, kurie gaminant pravers kiekvienam. Gal tik iš pirmo žvilgsnio tai pasirodys maži dalykai, bet pabandykite šias gudrybes įgyvendinti savo virtuvėje ir iškart pastebėsite skirtumą“, – ragina Beata.
10 mažų virtuvės gudrybių pagal Beatą Nicholson
1. Maistą dėkite virti į verdantį vandenį. Tai kaip bučiavimasis – geriau veikia, kai tą darome greitai ir aistringai, o ne lėtai ir melancholiškai. Jei verdate daržoves (pvz.: brokolius, žirnelius, cukinijas, kalafiorus, kopūstus, šparagus ar šparagines pupeles) viską dėkite tik į gerai užvirusį vandenį. Taip virsite trumpiau, o rezultatas bus traškesnės, gaivesnės ir ryškesnės daržovės. Kuo ilgiau daržovės plaukios vandenyje, tuo daugiau jos praras savo maistinių savybių.
2. Ingredientus dėkite paeiliui pagal virimo laiką. Ištižęs maistas, kaip ištižęs charakteris – nei skanu, nei vertinga. Pervirtos daržovės praranda ne tik savo spalvą ir skonį, bet ir maistingąsias medžiagas, todėl į puodą daržoves meskim paeiliui pagal virimo laiką. Tinkamai išvirtos daržovės išlaikys savo spalvą ir šiokį tokį traškumą, kurį pajausite kąsdami.
3. Kepimui pasirinkite tinkamą aliejų. Aliejai skiriasi ne tik savo maistinėmis savybėmis, bet ir tuo, ar juos galima kaitinti ir kiek galima kaitinti. Pavyzdžiui, nerafinuotas aliejus turi daugiau maistinių medžiagų, tačiau tokio aliejaus kepimui naudoti negalima, nes jame likusios dalelės kaitinamos pradeda degti. Iš savo britės anytos sužinojau, kad kepimui labiausiai tinka rapsų aliejus. Mitybos specialistai sako, kad kaitinant rapsų aliejų nesusidaro blogieji trans-riebalai, kurie didina cholesteriolio kiekį organizme. Netikėkite mitais – kokybės prasme jis daugeliu maistingumo rodiklių atitinka alyvuogių aliejų. Galiausiai, juk rapsai auga Lietuvoje, o aš palaikau idėją valgyti tai, kas išauginta ten, kur gyveni.
4.Gaminkite taip, kad būtų ką kramtyti. Maistą išvirti, suvirti, sutrinti, sumalti reikia tiems, kurie turi sveikatos problemų arba silpnus dantis. Sveikiems žmonems, ypač vaikams, kramtyti maistą yra būtina – sveika ne tik jų dantukams, bet ir virškinimui. Daugybę daržovių galima valgyti žalias arba vos vos apkeptas, apvirtas, kad jos išliktų pakankamai traškios ir kietos, o savyje išlaikytų kuo daugiau vitaminų. Pavyzdžiui, puiki mišrainė gaunasi sutarkuotus burokelius vos apkepus keptuvėje ir sumaišius su šlakeliu aliejaus, citrinos sulčių ir žiupsneliu druskos. Kiekvieną dieną visus raginu – kramtykite dažniau ir daugiau.
5. Gaminkime vienai dienai. Penkioms dienoms į priekį gaminti gal ir patogu, bet šildytas maistas, ypač daug kartų, praranda savo maistines savybes, miršta vitaminai, netgi gali kilti pavojus apsinuodyti. Geriausia gaminti tiek, kiek iškart suvalgysite. Jei jau tenka šildyti, tuomet šildykite tik tiek porcijų, kiek iškart valgysite, o ne visą puodą, ir šildydami maisto neužvirinkite. Visgi patariu to vengti – verčiau savo receptų užrašinę papildykite greitai pagaminamų patiekalų receptais.
6. Daržoves lupkite ir skuskite saikingai. Bulves ir morkas ne visada būtina storai nulupti. Būtent po oda yra susikaupę daug vertingų medžiagų. Labai rekomenduoju turėti šepetuką ir daržoves tiesiog kruopščiai juo nušveisti. Pavyzdžiui, nušveistas morkas drąsiai galima tarkuoti į salotas, o bulves mėgstu orkaitėje kepti sveikas ir su žievele. Pirmiausia bulves įdedu į kepimo maišą ir jas ant skardos išberiu baigiant kepti tam, kad apskrustų ir sukietėtų. Taip paruoštų bulvių glikeminis indeksas yra žemesnis, organizmas jas virškina ilgiau, jose išlieka daugiau skaidulų.
7. Neperkepkite mėsos ir žuvies. Mažiau yra daugiau, ypač žuviai, kuriai užtenka vos 5–7 minučių. Neseniai iš restorano šefo Vytauto išmokau, kaip patikrinti, ar žuvis iškepusi. Palieskite savo smakrą – jis kietas, bet turi ir šiokio tokio minkštumo, – va tokia turi būti iškepusi žuvis arba mėsa. Kitas geras jo patarimas yra įsigyti maisto termometrą, kuriuo galima pamatuoti vidinę mėsos temperatūrą. Nebrangus prietaisas virtuvėje padės išsaugoti maistingas medžiagas ir neperkepti maisto.
8. Neperkraukite keptuvės. Gamindamos dažnai suberiame viską vienu ypu, o juk keptuvės dugne karščio yra ribotai. Taigi, jei norisi apskrudinti, pavyzdžiui, mėsą troškiniui, nesuverskite viso kilogramo jautienos iš karto.
9. Įkaitinkite orkaitę. Jei jau nusprendėte kepti orkaitėje, prieš tai tinkamai įkaitinkite ją, antraip gautas rezultatas bus neiškilę, neiškepę, pajuodę ar kaip akmenys kieti kepiniai. Labai rekomenduoju prieš kepant atidžiai paskaityti ne tik receptą, bet ir orkaitės instrukciją. Aukšta temperatūra labai svarbi kepimo pradžioje, o vėliau ją galima sumažinti, nes kepinio temperatūra jau yra pakilusi.
10. Kepkite tinkamai įkaitintame aliejuje. Kaip daržoves reikia dėti į verdantį vandenį, taip ir kepti aliejuje reikia tik jam tinkamai įkaitus. Kad keptuvėje ruoštas maistas būtų skanus, reikia išmokti tinkamai elgtis su aliejumi. Pirmiausia įkaitiname keptuvę, o tik tuomet pilame aliejų. Tik tada, kai aliejus įkaista, dedame maisto produktus.
Beata neabejoja, kad gerų patarimų, kaip pagaminti sveikesnį ir skanesnį maistą, turi beveik kiekvienas, tad kviečia jais dalintis savo bloge www.beatosvirtuve.lt ir toliau pildyti jos pradėtą mažų virtuvės gudrybių sąrašą.
