Degalų degimas variklyje yra cheminė reakcija: cilindruose užsiliepsnoja benzino ar dyzelino ir oro mišinys. Šio proceso metu išsiskiria energija, kuri judina stūmoklius, taip pat susidaro anglies dioksidas ir vandens garai. Pastarieji yra natūralus kiekvieno vidaus degimo variklio darbo šalutinis produktas.
Vandens garai kartu su išmetamosiomis dujomis keliauja per išmetimo sistemą. Katalizatorius dalį kenksmingų junginių paverčia mažiau pavojingomis medžiagomis, o tarp reakcijos produktų taip pat susidaro papildomi vandens garai.
Kai išmetimo sistema šalta, garai kondensuojasi ant vidinių vamzdžių ir duslintuvo sienelių. Lašai susirenka žemiausiose vietose ir pamažu nuteka link išmetimo vamzdžio galo. Automobilyje nėra atskiro rezervuaro tokiai drėgmei kaupti, todėl ji pasišalina vieninteliu keliu – pro išmetimo vamzdį.
Išmetimo sistemai įkaitus, situacija pasikeičia: sušilusios vamzdžių sienelės nebeleidžia vandeniui kondensuotis. Drėgmė išgaruoja greičiau, todėl automobilį palieka jau kaip nematomi vandens garai.
Žema oro temperatūra ir didelė drėgmė sudaro idealias sąlygas kondensacijai. Dėl to rudenį ir žiemą už automobilių dažnai matomos būdingos baltos garų juostos. Vasarą šis reiškinys taip pat vyksta, tačiau paprastai yra gerokai mažiau pastebimas.
Bukovce prie Lodzės veikiančių dirbtuvių „Kris Autoserwis“ savininkas Kristian Iwaczuk pabrėžia, kad tai ypač būdinga automobiliams, eksploatuojamiems trumpais atstumais. Tokiais atvejais išmetimo sistema nespėja įkaisti iki temperatūros, kurioje vanduo visiškai išgaruoja, todėl vairuotojas vandens lašus gali matyti beveik kiekvieno užvedimo metu, net jei variklis ir išmetimo sistema yra tvarkingi.
Kada vanduo iš išmetimo vamzdžio rodo gedimą?
Įtarti problemą reikėtų tuomet, kai vanduo iš išmetimo vamzdžio bėga ir sušilus varikliui bei visai išmetimo sistemai. Ypač atidžiai vertėtų reaguoti, jei skystis teka srovele, tarsi iš čiaupo.
Didelę reikšmę turi ir skysčio spalva bei kvapas. Skaidrus, bekvapis vanduo dažniausiai tėra kondensatas. Tačiau tiršti balti dūmai ir saldokas kvapas gali reikšti, kad į išmetimo sistemą patenka aušinimo skystis. Toks savitas aromatas būdingas būtent tada, kai aušinimo skystis patenka ten, kur jo neturėtų būti.
Kai aušinimo skystis patenka į degimo kameras, dažniausia priežastis yra nesandari cilindrų galvutės tarpinė. Ji sandarina variklio bloko ir cilindrų galvutės sujungimą, o praradus sandarumą skystis gali pradėti tekėti į cilindrus.
Kaip aiškina Kristian Iwaczuk, tai gali reikšti, kad aušinimo skystis patenka į išmetimo sistemą ir ten sudega. Dažniausiai tai atpažįstama pagal tirštus, baltus, saldžiai kvepiančius dūmus, veržiančius iš išmetimo vamzdžio – taip gali atrodyti sudegęs aušinimo skysčio ir alyvos mišinys.
Degimo kameroje aušinimo skystis išgaruoja ir kartu su dujomis pasišalina per išmetimo sistemą. Pasekmės – balti dūmai ir padidėjęs aušinimo skysčio sunaudojimas išsiplėtimo bakelyje. Jei skystį tenka reguliariai dapilinėti, o po automobiliu nesimato jokių nutekėjimo žymių, tai gali būti rimtas signalas, kad problema slypi galvutės tarpinėje.
Dėl tokio gedimo aušinimo skystis gali maišytis su variklio alyva ir sudaryti tirštą, „majonezą“ primenančią masę. Alyva praranda tepamąsias savybes, variklis ima perkaisti, o kraštutiniais atvejais gali net visiškai užstrigti.
Galvutės tarpinė – ne vienintelė bėdų priežastis
Vandens ir dūmų atsiradimą išmetimo vamzdyje gali lemti ir kitos problemos.
Pavyzdžiui, nesandarumas tarp katalizatoriaus ir duslintuvo gali sudaryti sąlygas drėgmei patekti į išmetimo sistemą netipinėse vietose. Panašų efektą sukelia ir senų sistemos detalių korozija: skystis bei dujos ima skverbtis pro prakiurusias vietas, o kondensato gali susidaryti neįprastai daug.
Kita dažna priežastis – susidėvėję stūmoklių alyvos žiedai. Kai jie praranda sandarumą, alyva patenka į degimo kameras. Tai pasireiškia padidėjusiu dūmingumu, galimais vandens lašais iš išmetimo vamzdžio, o dūmai neretai įgauna melsvą atspalvį.
Netvarkingas katalizatorius sutrikdo išmetamųjų dujų valymo procesą. Tuomet į išmetimo sistemą gali patekti nesudegusių degalų, o tai skatina papildomą kondensato susidarymą. Dažnai kartu juntamas svilėsių, „perdegusio“ kvapas.
Dėl šių priežasčių svarbu neignoruoti neįprasto vandens kiekio, dūmų ar kvapų, sklindančių iš išmetimo vamzdžio. Laiku nediagnozuotas ir nesutvarkytas gedimas gali baigtis itin brangiu remontu ar net rimtu variklio sugadinimu.
