Europoje vis dažniau fiksuojami incidentai su dronais virš karinių objektų ir oro uostų, todėl valstybės skuba stiprinti trumpojo nuotolio oro gynybą ir kuria naujas priemones bepiločių orlaivių keliamos grėsmės mažinimui. Belgija yra viena iš šalių, ėmusiųsi skubių veiksmų – ji pradėjo diegti modernias antidronines sistemas savo ginkluotosiose pajėgose.
Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas paskelbė, kad 2025 m. gruodžio pabaigoje šalies ginkluotosios pajėgos pradėjo įgyvendinti greitų priemonių paketą kovai su dronais. Jame numatyta įdiegti Latvijoje sukurtą perėmimo droną „Blaze“, integruotą su naujomis aptikimo ir elektroninio trikdymo sistemomis.
Šios sistemos buvo įsigytos 2025 m. lapkritį, įgyvendinant 50 mln. eurų vertės Belgijos kariuomenės modernizacijos programą. Be „Blaze“ drono, Belgija taip pat pradeda diegti ir JAV bendrovės sukonstruotą klajojančiąją amuniciją „Bolt‑M“.
Abi sistemos bus naudojamos kaip tiksliosios ugnies smūgio priemonės visose Belgijos sausumos pajėgų bazėse. Jos užtikrins greitą reagavimą į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes ir didins karių vienetų savarankiškumą mūšio lauke.
Antidroninė ginkluotė
„Blaze“ – tai nešiojamas antidroninis perėmimo dronas, skirtas pigiems bepiločiams numušti. Jį sukūrė Latvijos bendrovė „Origin Robotics“. Pakilęs į orą, šis dronas gali autonomiškai aptikti ir sunaikinti taikinį – operatoriui tereikia iš anksto įvesti pagrindines taikinio charakteristikas.
Taikinio paieškai ir sekimui „Blaze“ naudoja radarinius aptikimo signalus, dirbtiniu intelektu paremtą kompiuterinę regą, taip pat elektroninius ir termovizinius jutiklius. Visa sistema sukurta taip, kad galėtų veikti itin greitai – visų posistemių paleidimas užtrunka mažiau nei 10 minučių.
„Bolt‑M“ – tai nedidelis keturkoptris, sukurtas kaip ginklas, kurį kiekvienas karys gali neštis kuprinėje. Jis turi daugiau nei 1 kg kovinį užtaisą, o jo kovinės galvutės gali būti keičiamos tiesiog mūšio lauke, pritaikant droną skirtingiems taikiniams.
Drono skrydžio trukmė siekia iki 40 minučių, o maksimalus veikimo nuotolis – apie 20 km. Valdymui naudojami konstrukcijoje įmontuoti optoelektroniniai ir termoviziniai jutikliai. „Bolt‑M“ gali skristi iš anksto suplanuotu maršrutu su navigaciniais taškais, savarankiškai sekti pasirinktus objektus, o operatoriai nustato tik atakos laiką ir būdą.
Europa stiprina gynybą nuo dronų
Naujųjų antidroninių sistemų pirkimas ir diegimas yra viena pagrindinių Belgijos kariuomenės modernizavimo krypčių 2026 metams. Šie sprendimai priimti reaguojant į 2025 m. lapkritį įvykusią seriją nepaaiškinamų incidentų su dronais virš oro uostų ir jautrių karinių objektų. Šie atvejai atskleidė ribotas Belgijos trumpojo nuotolio oro gynybos ir kovos su bepiločiais orlaiviais galimybes.
Panaši incidentų virtinė ir kitose Europos šalyse paskatino daugelį valstybių plačiau investuoti į nebrangias, bet efektyvias antidronines sistemas. Tarp jų – ir Lenkija, kuri po jos oro erdvės pažeidimo 2025 m. lapkritį pasirašė bendrųjų sąlygų susitarimą su Estijos bendrove „Frankenburg“ dėl šios įmonės raketų integracijos į lenkiškas platformas bei galimo gamybos perkėlimo į Lenkiją, planuojant iki 10 tūkst. raketų per metus gamybos apimtis.
Auganti bepiločių orlaivių grėsmė verčia Europos valstybes koordinuoti veiksmus ir ieškoti bendrų sprendimų. Tokios sistemos kaip „Blaze“ ir „Bolt‑M“ tampa svarbia būsimos Europos oro gynybos architektūros dalimi.
