Lenktynininkui klasikiniais automobiliais Karoliui Raišiui 2024 metais susidėliojo visi taškai ant „i“ ir atsirado galimybė dalyvauti 2025-ųjų Dakaro ralyje. Tik tai nutiko taip vėlai, kad laiko parengti automobilį sunkiausiam pasaulio bekelės varžybų maratonui buvo beveik nelikę.
Skeptikai kraipė galvas, kad to padaryti vos per mėnesį neįmanoma, tačiau 1978 metų „Defender“ senelis – jau Saudo Arabijoje. Tiesa, lenktynininkas pripažįsta, kad tas mėnuo nebuvo lengvas: kol senolis buvo ruošiamas lenktynėms, K. Raišys, galima sakyti, gyveno garaže ir naujajame „Defender“.
Automobilis buvo matęs gyvenimo
Klasikinius, ypač istorinę vertę turinčius automobilius mėgstantis K. Raišys „Defender“ senelį šiemet nusipirko ne šiaip sau: jo galvoje kirbėjo idėja kada nors startuoti „Dakar Classic“ kategorijoje. Būtent tokiu 1978 metų trečiosios serijos „Land Rover 109 Station Wagon“ modeliu du prancūzų broliai įveikė pirmąjį 1979-ųjų sausį vykusį Dakarą.
Dauguma dalyvių buvo pasiruošę automobilius lenktynėms, o prancūzai, nežinodami, kur veliasi, į maratoną nuo Paryžiaus iki Senegalo sostinės išlėkė visiškai standartiniu, neseniai iš salono išvažiavusiu visureigiu. Nuotykių jie patyrė, bet beveik 10 tūkst. kilometrų maratoną įveikė sėkmingai ir toli gražu ne paskutiniai.
Karolis šį nūdienos „Defender“ modelių pirmtaką su moderniuoju jo anūku parsitempė iš Švedijos. Beveik pusės amžiaus automobilis buvo matęs gyvenimo, toli gražu ne paties lengviausio, tačiau važiavo dar neblogai. Vis dėlto standartinis ir parūdijęs modelis nebuvo tinkamas Dakarui. Tad kai atsirado galimybė į jį keliauti, „Automuziejaus“ dirbtuvėse užsikūrė tikra pekla.
Patobulinimų nedaug, pagrindas – restauracija
Senasis visureigis skubiai buvo išgliaudytas į atskiras dalis iki paskutinio varžto: buvo pervirintas ir sutvirtintas jo rėmas, atnaujintas kėbulas, važiuoklė, silpnas keturių cilindrų variklis pakeistas į to paties laikmečio, tokiame pačiame modelyje montuotą 3,5 litro V8 motorą, atitinkamai įdėta geresnė pavarų dėžė, taip pat pakeisti ir atnaujinti visi galios perdavimo į ratus mazgai.
„Iš tiesų niekas per daug nepasikeitė, „Dakar Classic“ reglamentas gana griežtas. Įdomu tai, kad kuo senesnis automobilis, tuo jis griežtesnis: naujesniuose modeliuose yra gana nemažai vietos improvizacijoms, o pas mus – minimaliai. Tai buvo tiesiog visapusiška automobilio restauracija per mėnesį, tad reikalų buvo tikrai iki kaklo“, – pasakoja K. Raišys.
Jo teigimu, vieninteliai modernūs dalykai, leidžiami automobilyje, yra navigavimo priemonės, o privalomi – modernus saugumas. Meistrams buvo didelis galvosūkis, kaip suvirinti saugos lankus, sudėti sportines sėdynes, gesinimo įrangą: naujesniais „Defender“ jau buvo lenktyniaujama, o į tokį senuką dar niekas nieko panašaus nebuvo montavęs, todėl viską reikėjo kurti nuo nulio.
„Saugumui organizatoriai netaiko jokių kompromisų, jis turi būti aukščiausio lygio“, – patikina lenktynininkas.
Detalių teko ieškoti visose Baltijos šalyse
Už milžinišką darbą K. Raišys didžiausią padėką reiškia dienomis ir naktimis triūsusiems, darbo valandų neskaičiavusiems ir iki išsekimo ribos prie visureigio sėdėjusiems mechanikams bei vėliau iš entuziazmo prisijungusiems draugams. „Defender“ pirmtaką sportui ruošė ir šturmanas Ignas Daunoravičius. O ką tą mėnesį veikė K. Raišys?
Jam daugiausia teko užsiimti vadyba, planavimu, detalių paieška ir jų transportavimu. Kadangi į šį klasikinį modelį negalima montuoti naujų dalių, jos turi atitikti tiek laikmetį, tiek markę, o tuoj penkiasdešimtmečio sulauksiančio metalo parduotuvėse rasti jau nebeįmanoma. Detalių reikėjo greitai, čia ir dabar, tad K. Raišys narstė naudotų dalių asortimentą Baltijos šalyse, iš kur jas būtų galima greitai pasiekti.
„Įdomu tai, kad aš iš tiesų daugiausia reikiamų dalių suradau „rrr.lt“ tinklapyje, dar prieš tai, kai „Ovoko“ tapo pagrindiniu komandos rėmėju. Štai, pavyzdžiui, variklis atkeliavo iš Latvijos, yra nemažai komponentų ir iš Estijos“, – pasakoja lenktynininkas.
„Defender“ greičiau už bet kokią siuntų tarnybą
Ir pats K. Raišys dirbo kurjeriu. Visą mėnesį vienintelis sertifikuotas „Land Rover“ instruktorius Baltijos šalyse važinėjo su naujuoju „Defender 130 Outbound“ modeliu, turinčiu prailgintą bazę ir milžinišką bagažinę, padengtą purvui ir sunkiems aštriems daiktams atsparia apdaila, uždengtais langais, – visai kaip komerciniame automobilyje.
„Aš pats važiavau paimti beveik visų dalių: su „Defender“ viską parsivežiau greičiau, nei bet kokia tarnyba būtų galėjusi atsiųsti. Ta versija labai patogi: bagažinės erdvė panaši į krovininio automobilio, tad laisvai gali įsimesti variklį, kitus komponentus, o priekyje – įprastas „Defender“ komfortas. Ir dar važiuoja taip, kad nesijaučia priekaba, prikabinta prie kito automobilio, kurio dalys buvo panaudotos antram gyvenimui“, – pasakoja K. Raišys.
Per mėnesį jis ne vieną kartą mynė į Latviją ir Estiją, susuko ne vieną tūkstantį kilometrų, ir sako, kad netgi gyveno automobilyje.
„Buvau automobilį suskirstęs į tris zonas. Priekyje – mano darbo vieta: sustojęs nuo sėdynės pasiimdavau kompiuterį ir dalyvaudavau susitikimuose, kelis kartus gyvai buvau pasisodinęs partnerius. Gale – mano drabužinė ir rakandai, nes reikėjo turėti aprangos įvairioms progoms: purvinas megztinis, kai reikia detales nešioti, ir švarkas susitikimams. O atskirta bagažinė tarnavo kaip sunkvežimis, ten mėtėsi įvairios didelės ir sunkios tepaluotos geležys“, – savo mėnesio gyvenimą apibūdina „Ovoko Racing Team“ komandos pilotas.
Nors K. Raišiui ir I. Daunoravičiui lapkričio pasiutpolkė tapo tikru išbandymu, Dakaro projektas taip tik prasidėjo. Tarpušvenčiu vyrai iškeliavo į Saudo Arabiją, o sausio 3 dieną pradės didįjį savo iššūkį.
