Edgaro Buiko nuotr.
Kuo panašus ruošimasis ir dalyvavimas itin didelės ištvermės reikalaujančiose Dakaro ralio varžybose ir norint įveikti maratono distanciją? Lenktynininkas Benediktas Vanagas tiki, kad tiek šių, tiek kitų ištvermės sportų sėkmės raktas – tinkamas pasiruošimas ir vidinė branda. Sportininkas apie ištvermę ir savo patirtį dalyvaujant varžybose su bėgikais ir visais susidomėjusiais pasidalins birželio 10 dieną „Citadele Kauno maratono EXPO“ metu. Artėjant renginiui sportininkui uždavėme keletą klausimų.
Kaip manote, kuo ilgųjų nuotolių bėgikai ir Dakaro dalyviai panašūs?
Visi jie – maratonininkai. Maratoną įveikti norintis žmogus turi būti ne tik sportiškas, bet ir brandus. Tik brandi asmenybė geba paskirstyti savo jėgas taip, kad greičiausiai atsidurtų ilgų bei alinančių varžybų finiše.
Sporte, ypač ištvermės ne ką mažiau nei techniniai įgūdžiai, įranga yra svarbus ir psichologinis pasiruošimas. Kaip Jūs ruošiatės artėjantiems varžybų sunkumams?
Pasiruošimas vyko ir vyksta visą gyvenimą. Standartiškai „Dakarą“ nori išbandyti tik brandą turinčios asmenybės, kurios, tuo pačiu, nori išbandyti ir save. Prieš „Dakarą“ bendrauju su sporto psichologe, tačiau, manau, kad geriausia savijauta gali būti, tik kai žinai, kad esi padaręs geriausią, ką gali. Kariuomenėje vyrauja posakis: sunku pratybose, lengva mūšyje. Kai „General Financing team Pitlane“ išlydima į Pietų Ameriką bei daugelis ploja per petį sakydami, kad mūsų laukia sudėtingas iššūkis, atsakau: 70% darbo mes jau esame atlikę. Liko tik parodyti, kaip esame pasiruošę. Žinojimas, kad padarėme geriausią, ką galime, suteikia vidinę ramybę. Taip pat ir su maratonu ar kitais bėgimo nuotoliais. Svarbu kiek darbo įdedi treniruotėse, ruošdamasis varžyboms.
Esate minėjęs, kad nemėgstate bėgioti, bet ar tenka ir šį pratimą įtraukti į sporto programą?
Taip, tiesa, bėgimas nėra mano mėgstama treniruočių veikla. Visgi, esame įtraukę jį į pasiruošimo programą. Paskutiniais mėnesiais prieš Dakarą kas antrą dieną nubėgu 5 ar 10 kilometrų. Dar mėgstu kardio treniruoklį, kuris imituoja irklavimą. Jį esu atradęs santykinai nesenai. Šiuo metu esu susidomėjęs „cross fit“ tipo treniruotėmis. Čia mane tenkina dinamika, kintantis krūvis bei jo paisiskirstymas skirtingoms kūno raumenų grupėms.
Ar daug dėmesio tenka skirti savo mitybai?
Prieš Dakarą sveika „išsausinti“ kūną. Lenktynės vyksta dvi savaites, kas dieną aukštoje temperatūroje, kartais ypač drėgnose vietovėse, kartais beveik 5 kilometrų aukštyje.
Sportinininkas privalo ypač gerai pažinoti savo kūną, jei nori siekti aukštesnio rezultato nei tik pasiekti lenktynių finišą. Pasiruošimo laikas daugiapakopis, ypač tinkamai reikia savo kūną maitinti lenktynių metu. Neapkraunant jo bereikalingu darbu, tačiau ir aprūpinant naudingomis medžiagomis. Taip pat svarbus ir kūno skysčių santykis, kintantis nuo aukščio altitudės.
Visgi, atrodo pasiruošta tinkamai, bet būna, kad prasidėjus varžyboms tenka priimti sprendimą trauktis. Kaip po to nepalūžti ir toliau siekti savo išsikeltų tikslų?
Žinoma, kad ruošdamasis tikiesi geriausio. Tačiau ralis – techninė ir komandinė sporto šaka. Ji susideda iš tūkstančių dedamųjų, kurių kiekviena gali būti lemtinga. Žmonės klysta, technika gali pavesti. Daugelis norėtų blogą rezultatą nurašyti nesėkmei. Aš žinau, kad sėkmė lygi pasiruošimui. Tikiu, kad taip yra ir bėgant maratono varžybose.
Per beveik dvidešimt mano profesionalios karjeros metų esu patyręs ne tik vertingų pergalių bet ir skaudžių pralaimėjimų. Nors pralaimėjimas mūsuose lyginamas su negatyvia patirtimi, tačiau būtent jis mus moko labiausiai. Jei pralaimėjimas Jus palaužia, žinokite – Jūsų tikėjimas buvo mažesnis nei nesėkme, kurią patyrėte. Jei tiki, keliesi, išmoksti pamoką ir geresnis keliauji dažniausiai į priekį.
Daugiau informacijos – http://www.kaunasmarathon.lt/
