Perkant automobilį, skaičiai skirtingose pusėse atrodo gana aiškūs – benzininis modelis paprastai pigesnis, o elektromobilio kaina verčia susimąstyti. Tačiau ilgainiui, kai įsikiša eksploatacijos kaštai, situacija tampa kur kas įdomesnė.
Klausimas „kas pigiau?“ nebėra toks paprastas – atsakyme slypi ne tik kuro kainos, bet ir priežiūros, remonto, įkrovimo infrastruktūros bei net valstybės paskatų niuansai. Pradėkime nuo kasdienio naudojimo.
Benzininių automobilių kuro sąnaudos vis dar priklauso nuo degalų kainų, kurios gali šokti iki lubų, ypač geopolitinių įtampų metu. Elektriniai automobiliai tuo metu prisijungia prie rozetės – namuose, darbe ar prie prekybos centro.
Įkrovimas namuose dažnai kainuoja perpus ar net kelis kartus mažiau nei pilnas benzino bakas, ypatingai jeigu krovimas vyksta tuomet, kai elektros kainos yra žemesnės.
Eksploataciniai skirtumai ir papildomos išlaidos
Elektromobiliai turi mažiau judančių dalių. Nėra alyvos keitimų, sudėtingų pavarų dėžių ar išmetimo sistemos. Dėl to – rečiau genda, o servisuose užtrunka trumpiau. Tai reiškia ne tik mažesnes išlaidas, bet ir mažiau galvos skausmo, dažniausiai tik padangų keitimas, stabdžių patikra ir akumuliatoriaus stebėjimas.
Benzininiai automobiliai, ypatingai senesni modeliai, reikalauja daugiau dėmesio – diržai, žvakės, filtrai ir t. t. Remonto sąskaitos dažnai viršija šimtus eurų, ypač jei transporto priemonė naudota. O jei dar pasirenki netikusią serviso komandą – pinigai išgaruoja greičiau nei benzinas.
Kai kuriais atvejais elektromobiliai Lietuvoje įgyja papildomų privalumų – nemokamas stovėjimas miestuose, mažesni registracijos mokesčiai ar papildomos mokesčių lengvatos. Tai reiškia, kad faktinė elektromobilio kaina gali tapti gerokai artimesnė benzininio automobilio kainai.
Tuo tarpu benzininiai automobiliai dažnai patenka į brangiau apmokestinamų kategorijų sąrašus – tiek draudimo, tiek taršos mokesčių srityje. O kuo daugiau kilometrų per metus, tuo greičiau pajunti tą skirtumą piniginėje.
Mitai apie elektromobilių baterijas ir psichologija
Daug kas bijo, kad po keleto metų reikės keisti elektromobilio akumuliatorių, neva kainuos tiek, kiek pusė mašinos. Tačiau realybė švelnesnė. Gamintojai dažnai garantuoja 8–10 metų arba iki 160 tūkst. kilometrų. O technologijos nuolat tobulėja – šiandienos akumuliatoriai yra atsparesni, o jų keitimas – retas scenarijus, ypač jei automobilis nėra naudojamas ekstremaliai.
Be to, atsiranda galimybės regeneruoti baterijų elementus arba naudoti perdirbtus komponentus, kas sumažina kaštus, o ir naudotų elektromobilių rinka ima siūlyti vis geresnius variantus.
Vienas iš dažniausiai girdimų argumentų – „esu pripratęs prie benzininės, ką ten man tie laidai“. Tai žmogiška, pakeisti kasdienius įpročius sunku. Tačiau pirmąkart įkrovus elektromobilį per naktį namie, supranti, kaip patogu nereikėti važiuoti iki degalinės.
Ir kaip ramu, kai žinai, kad viena įkrova leis nuvažiuoti keliasdešimt ar net porą šimtų kilometrų – priklauso nuo modelio. O ir technologijos – išmanios. Elektromobiliai dažnai turi programėles, kurios leidžia matyti įkrovimo eigą, suplanuoti keliones ar rasti artimiausią stotelę.
Priklausomybė nuo įkrovimo tampa mažiau varginanti nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Galutinis verdiktas – kiekvienam savas „pigu“
Jei važinėji mažai, nesikrauni namuose ir dažniausiai važiuoji mieste – elektromobilis taps aiškiu laimėtoju. Jei gyveni atokiau, neturi kur įkrauti automobilio, dažnai keliauji į užsienį, tuomet benzininis gali būti patogesnis.
Tačiau žiūrint į pinigų srautą per penkerius ar dešimt metų – vis daugiau skaičiavimų rodo, kad elektrinis automobilis laimi. Reikėtų nepamiršti, kad tai ne tik ekonominis, bet ir vertybinis pasirinkimas.
Vieni skaičiuoja, kiti renkasi tylą ir švaresnį orą. Vis dėlto, piniginė dažnai pasako tai, ko širdis dar nespėja priimti – elektrinis pasirinkimas daugeliu atvejų atsiperka greičiau nei atrodo.
