Pakalbėkime atvirai. Apie automobilius šiandien kalbama ne tik techninių specifikacijų lygmenyje. Automobilis tapo laisvės, pažangos, o kartais ir nostalgijos ženklu. Daugeliui vyresnės kartos vairuotojų benzininis variklis yra tarsi mechaninio tobulumo viršūnė.
Automobilio skleidžiamas garsas, kvapas ir atsakas į akceleratoriaus paspaudimą sukuria emociją, kurią sunku pakeisti skaičiais ar baterijų efektyvumo rodikliais. Tačiau situacija keičiasi sparčiau, nei daug kas galėjo tikėtis.
Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio dalyse jau priimami sprendimai, ribojantys vidaus degimo variklių pardavimą. Tiek ekologinės priežastys, tiek technologiniai pasiekimai verčia gamintojus keisti kursą.
Viskas rodo, kad benzinu varomų automobilių vieta po 20 metų iš tikrųjų gali būti kitokia, nei dabar įsivaizduojame. Taigi, kyla labai konkretus klausimas – ar po poros dešimtmečių benzininiai automobiliai vis dar suksis keliuose, ar jau dulkės po stikliniu muziejų stogeliu kaip kadaise garvežiai?
Atsakymas nėra vienareikšmis ir jis priklauso ne tik nuo technologijų ar politikos, bet ir nuo to, kaip mes patys pasirinksime gyventi.
Nauji įstatymai – senų variklių pabaiga?
Politikos lygmenyje pokyčiai jau įsibėgėję. Europos Komisija yra priėmusi sprendimą, jog nuo 2035 metų visos naujos transporto priemonės, registruojamos Europos Sąjungoje, turės būti nulinės emisijos.
Tai reiškia, kad net jei žmogus norės įsigyti naują benzininį automobilį – jam paprasčiausiai nebebus pasiūlos. Tai nereiškia, kad visi automobiliai iškart dings nuo gatvių, bet tai yra pirmas rimtas žingsnis link jų išnykimo.
Panašūs sprendimai priimami ir kitose pasaulio šalyse. Jungtinės Valstijos, Kanada, Japonija bei net kai kurios naftos eksporto šalys jau rengia arba svarsto ilgalaikes strategijas, kaip atsisakyti vidaus degimo variklių.
Tai reiškia, kad benzininio automobilio gamyba taps ne tik brangesnė, bet ir ekonomiškai nebepagrįsta, ypač masinės gamybos mastu.
Bet yra viena detalė. Šie įstatymai liečia naujus automobilius. Tai reiškia, kad seni modeliai dar ilgai sukinėsis keliuose, ypač ten, kur mažesnė kontrolė ar ribotas elektromobilių prieinamumas.
Tad klausimas, ar po 20 metų benzininis automobilis bus muziejaus eksponatas, iš esmės priklauso nuo to, apie kurį pasaulio regioną kalbame.
Technologijos nuolat juda į priekį
Technologiniai pokyčiai yra kita medalio pusė. Elektriniai automobiliai per pastarąjį dešimtmetį pasistūmėjo toliau, nei daugelis prognozavo. Jei anksčiau tai buvo brangus, lėtai kraunamas ir nepatikimas produktas, šiandien jie tampa rimtu konkurentu.
Baterijų talpos didėja, įkrovimo stotelių tinklas plečiasi, o naudotojai vis dažniau renkasi elektromobilį ne dėl ekologijos, o dėl paprastesnės eksploatacijos.
Panašiai kaip su skaitmeniniais fotoaparatais, kurie išstūmė juostinius, taip ir su automobiliais, kai žmonės supranta, kad naujo tipo transportas yra patogesnis ir finansiškai palankesnis, senieji variantai pradeda nykti.
Benzinas – brangsta, priežiūra sudėtingesnė, tarša didelė, o kai kurios šalys planuoja papildomus mokesčius senesniems, daugiau teršiantiems automobiliams. Visa tai ilgainiui nulems, kad laikyti tokį automobilį taps per brangu arba tiesiog nepraktiška.
Todėl net jei benzininiai automobiliai vis dar veiks, jų naudojimas bus labiau hobis ar prabangos forma, kaip dabar senoviniai „Mustang“ ar „Porsche“ kolekcijose.
Sentimentai prieš realybę
Yra žmonių, kuriems automobilis yra ne tik transporto priemonė. Jie kalba apie variklio garsą, mechaninio pavarų perjungimo malonumą ir tą ypatingą ryšį tarp žmogaus ir mašinos.
Tokiems žmonėms elektromobilis atrodo tarsi šaltas, bejausmis įrankis. Bet net ir čia nuomonės po truputį keičiasi. Automobilių gamintojai ieško būdų, kaip išlaikyti emocinį ryšį su vairuotoju net ir pereinant prie elektrinės traukos.
Dirbtinai kuriamas variklio garsas, sportinis vairavimo režimas, pažangios vairo reakcijos – visa tai bandoma įdiegti, kad net ir naujos kartos automobiliai teiktų emociją, kurią kažkada suteikdavo benzininiai.
Vis dėlto net ir patys entuziastai supranta, kad masinis benzino variklių naudojimas – nebeatitinka nei ekonomikos, nei ekologijos logikos. Todėl sentimentai gali išlaikyti keletą klasikinių modelių kolekcijose, bet vargu ar išsaugos kasdienį jų buvimą keliuose.
Ne viskas taip vienareikšmiška
Atsakymas į klausimą, ar po 20 metų benzininiai automobiliai liks tik muziejuose, nėra visiškai aiškus. Gali būti, kad Vakarų Europoje – taip, jie taps retenybe. Tačiau kai kuriose šalyse, kur lėtesnė elektrifikacija arba didelė naudotų automobilių rinka, benzininiai modeliai dar bus matomi.
Vis dėlto kryptis aiški. Pasaulis keičiasi, ir automobilių ateitis – elektrinė. Benzinas greičiausiai taps nišine sritimi, skirta kolekcininkams, entuziastams ar retoms progoms.
Kaip vinilinės plokštelės, nebe kasdienybė, bet turinčios savo vertę ir žavesį. Tad jeigu šiandien dar svarstai, ar verta investuoti į naują benzininį automobilį – pagalvok, kur būsi po 20 metų.
Galbūt tavo garaže stovės retas kolekcinis egzempliorius, kurį saugosi kaip prisiminimą apie laikus, kai automobiliai dar „kvėpavo“ degalais.
