Sprendimas nuo 2035 metų Europos Sąjungos valstybėse narėse uždrausti prekybą automobiliais su vidaus degimo varikliais šiandien vis dar skamba labai ambicingai. Tačiau gamintojai į tai žiūri ganėtinai palankiai.
Automobilių pramonėje vyksta perėjimas prie elektrinių transporto priemonių, o Europos Sąjunga, bent jau kurį laiką, buvo pagrindinė šių pokyčių varomoji jėga, nes parengė ambicingą planą nuo 2035 metų uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą. Šiai politikai neseniai pasipriešino kai kurie automobilių gamintojai ir valstybės narės, tačiau dabar 50 bendrovių koalicija, kuriai vadovauja „Volvo“, spaudžia ES laikytis šio kurso.
Bendrovės, kurioms priklauso ne tik tokie automobilių gamintojai kaip „Volvo“ ir „Rivian“, bet ir svarbūs kitų sektorių dalyviai, pavyzdžiui, „Uber“, IKEA ir „Iberdrola“, teigia, kad 2035 metų tikslo išlaikymas yra labai svarbus siekiant suteikti pramonei tikrumo, kurio reikia investicijoms į ES klimato kaitos tikslus ir jų įgyvendinimui.
Jimas Rowanas, „Volvo“ generalinis direktorius, pabrėžė elektrifikavimo svarbą mažinant pramonės anglies dioksido pėdsaką ir pavadino 2035 metų tikslą labai svarbiu siekiant suderinti visų suinteresuotųjų šalių veiksmus šioje kelionėje ir užtikrinti Europos konkurencingumą.
Šis raginimas siekti politikos nuoseklumo nuskambėjo tuo metu, kai Europos Sąjungos automobilių išmetamųjų teršalų kiekio tikslai vis dažniau peržiūrimi. Kai kuriems automobilių gamintojams, kovojantiems su sulėtėjusiais elektromobilių pardavimais, pereiti prie naujų technologijų yra sudėtinga.
Pranešama, kad „Volkswagen Group“ svarsto galimybę uždaryti gamyklas, o pramonės lobistinė organizacija ACEA įspėjo apie galimas milijardines baudas už 2025 metų anglies dioksido išmetimo tikslų nevykdymą. Netgi „Volvo“ neseniai sumažino savo EV ambicijas, atsisakydama tikslo iki 2030 metų parduoti tik elektrines transporto priemones.
Nepaisant šių sunkumų, vidaus degimo variklių draudimo šalininkai tvirtina, kad ES negali sau leisti atsisakyti savo įsipareigojimų klimato srityje. Transportas išlieka vienintelis Europos sektorius, kuriame per pastaruosius 30 metų išmetamųjų teršalų kiekis didėjo, o šią tendenciją būtina pakeisti, kad būtų pasiekti plataus užmojo bloko klimato tikslai.
Įdomu tai, kad prie šios koalicijos neprisijungė kai kurie didžiausi Europos automobilių gamintojai. „Stellantis“ ir VW neseniai įspėjo, kad jų šių metų pelnas bus mažesnis nei tikėtasi, o tai rodo galimą finansinį susirūpinimą dėl pereinamojo laikotarpio. Italija, vadovaujama Ministro Pirmininko Giorgia Meloni, garsiai pasisakė prieš draudimą, pavadindama jį savidestrukciniu požiūriu ir reikalauja, kad biodegalams būtų taikoma išimtis.
Diskusijos dėl 2035 metų ES vidaus degimo variklių draudimo atskleidžia sudėtingus iššūkius ir konkuruojančius interesus, susijusius su perėjimu prie elektrinių transporto priemonių. Nors ši politika siūlo aiškų kelią, kaip sumažinti anglies dioksido išmetimą transporto sektoriuje, ją įgyvendinant reikės atsižvelgti į ekonomines ir technologines realijas, su kuriomis susiduria automobilių pramonė.
Artimiausi mėnesiai ir metai bus lemiami – kaip ES automobilių gamintojams pavyks įgyvendinti šį perėjimą? Ir, dar svarbiau, ar jie sugebės išlaikyti lyderio pozicijas pasauliniame perėjime prie elektrinio judumo? Kai kas teigia, kad šios lenktynės jau pralaimėtos.
