„Auksinis kupolas“ – tai JAV prezidento Donaldo Trumpo pristatyta idėja, skirta apsaugoti šalį nuo branduolinės atakos. Projektas, kurį pats Trumpas lygina su Izraelio „Geležiniu kupolu“, turėtų tapti didžiausia kada nors sukurta priešraketinės gynybos sistema.
Tačiau ekspertai įspėja, kad ambicingi planai gali kainuoti šimtus milijardų dolerių ir būti kur kas mažiau veiksmingi, nei teigiama.
Pirmą kartą apie „Auksinio kupolo“ idėją D. Trumpas užsiminė dar 2024 metų rinkimų kampanijos metu. Gegužės 20 dieną jis atskleidė konkretų planą – visa teritorija nuo pakrantės iki pakrantės būtų saugoma nuo raketų, ne tik nuo balistinių, bet ir nuo hipergarsinių, dronų bei kitų šiuolaikinių ginklų.
Sistema, anot JAV prezidento, veiks sausumoje, jūroje ir kosmose.
„Tai bus revoliucinis sprendimas. Mūsų gynybos sistema ne tik numuštų raketas ore – ji jas neutralizuotų dar vos pakilusias, net iš kitų planetos pusių“, – skelbė D. Trumpas.
Prie projekto prijungiami kosminiai jutikliai, dirbtinis intelektas, greito reagavimo perėmimo raketos ir dar daugiau – visa tai, anot plano, pradės veikti per trejus metus.
Technologijos – galimos. Bet kaina – kosminė
Pirmajam projekto etapui jau suplanuota 25 mlrd. JAV dolerių, o visas projektas gali siekti 175 mlrd., gal net 542 mlrd., jei bus įgyvendintas visiškai. Kaip pažymi ekspertai, didžioji biudžeto dalis bus skirta palydovų tinklui, kuris bus sistemos „akys“.
JAV kosminių pajėgų generolas Michaelas Guetleinas koordinuoja projektą, kuris bus paremtas šimtų ar net tūkstančių mažų palydovų tinklu, panašiu į „Starlink“.
Problema, anot branduolinio saugumo eksperto Jeffrey Lewiso, ta, kad tokia sistema gali reikalauti tūkstančių vienetų kas kelerius metus atnaujinamų palydovų. Jei per metus reikėtų keisti bent 2000 vienetų po 20 mln. JAV dolerių už vieną, metinė išlaikymo kaina viršytų 40 mlrd.
Ar tai realu – ar tik politinė utopija?
J. Lewisas sako, kad fizika čia nepadeda, nes norint užtikrinti apsaugą, reikia ne vieno palydovo, reikia visos konstelacijos. Ir ne šiaip sau, tai turi būti itin žemoje orbitoje, kuri yra ribota, jautri, ir bet kokia klaida gali sukelti katastrofiškų pasekmių visam planetos skaitmeniniam ryšiui.
Be to, palydovai turėtų veikti ne tik kaip stebėtojai, bet ir kaip perėmimo įrenginiai – tai reiškia, kad kiekvienas jų turi turėti atitinkamą naikinimo galią, valdymą, energijos šaltinius. Viso to koordinavimas – milžiniškas technologinis iššūkis.
Ar pasaulis leis amerikiečiams „kabintis virš galvų“?
Kinija ir Rusija veikiausiai neliks abejingos, jei JAV pradės statyti „skydą“ tiesiai virš jų strateginių erdvių. Kinija jau stato šimtus raketų silosų, siekdama aplenkti bet kokią gynybą kiekybe. Rusija investuoja į anti-palydovines sistemas, kurios galėtų akimirksniu išjungti amerikiečių kosminę infrastruktūrą.
Tokia dinamika, pasak ekspertų, gali virsti nauju ginklavimosi kosmose raundu. Ir visos šios investicijos, anot J.Lewiso, „nepavers JAV saugesne šalimi – priešingai, jos gali sukurti dar daugiau pavojų“.
Daugiau žalos nei naudos?
J. Lewisas projektą vadina „gigantiška pinigų švaistykle“. Nors pirmieji bandymai gali būti sėkmingi, ilgainiui technologijos gali pasenti, geopolitinis kontekstas – pasikeisti, o finansinės išlaidos tik didės. Ir visa tai gali sukurti dar didesnę riziką ne tik JAV, bet ir visam pasauliui, ypač jei kosminėje erdvėje prasidės tikros varžybos dėl dominavimo.
„Žemąją orbitą galime sugadinti vienu sprendimu – pasekmės truks dešimtmečius. Tai ne tik neapsaugos mūsų, bet ir padarys pasaulį pavojingesnį“, – apibendrino jis.
