Mokslininkai iš Pietų Danijos universiteto, Prahos universiteto , Triesto tarptautinės pažangiųjų studijų mokyklos (SISSA ir Velingtono universiteto aptiko nestabilumą juodosiose skylėse, todėl kyla abejonių dėl visuotinai pripažinto Kerr modelio. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale Physical Review Letters.
Juodųjų skylių struktūrai analizuoti dažnai buvo naudojama Kero lygtis, kuri tiksliausiai apibūdina besisukančias juodąsias skyles, kurios, kaip manoma, yra labiausiai paplitusi juodųjų skylių rūšis Visatoje. Kero modelyje juodąją skylę vaizduoja du horizontai: išorinis, už kurio neįmanoma pabėgti nuo gravitacinio traukos, ir vidinis, apimantis singuliarumą, kai erdvėlaikis nustoja egzistuoti įprastu pavidalu. Tačiau tyrimas atskleidė svarbią problemą, susijusią su dinaminiais pokyčiais šiuose objektuose.
Pagal naująjį modelį vidinis juodosios skylės horizontas gali kaupti energiją eksponentiškai, todėl laikui bėgant atsiranda nestabilumas. Tyrimas parodė, kad, skirtingai nei statinėse juodosiose skylėse, dinamiškos juodosios skylės patiria greitą energijos nestabilumą. Per trumpą laiką energija pasiekia galutinį bei itin aukštą lygį, kuris gali pakeisti bendrą juodosios skylės geometriją.
Taigi juodoji skylė negali išlaikyti stabilios Kerr struktūros ilgą laiką. Nukrypimų nuo klasikinės Kero geometrijos greitį ir mastą reikia toliau tirti, tačiau mokslininkai padarė išvadą, kad šis sprendimas nėra visiškai tikslus tikroms juodosioms skylėms apibūdinti.
Tyrėjų išvados rodo, kad šis nestabilumas gali atlikti pagrindinį vaidmenį suprantant juodųjų skylių vidinę struktūrą ir jų ryšį su bendruoju reliatyvumu. Šie rezultatai atveria naujas galimybes tirti juodąsias skyles ir jų vidinę dinamiką ir leidžia manyti, kad tolesni stebėjimai gali patobulinti modelius už esamos teorijos ribų.
Juodosios skylės neištirtas ir bauginantis kosmoso reiškinys, kuris judėdamas kelia įvairių nejaukių nerimo ženklų kaip pvz. mūsų galaktikos juodoji skylė įtrauks dujų debesį.
