Bijūnai gali nežydėti ne dėl ligų: sodininkai paaiškino, kad dažnai kalta gali būti visai kita priežastis

Gegužė – vienas svarbiausių mėnesių bijūnams, nes tuomet augalas pereina iš intensyvaus lapijos augimo į žiedpumpurių formavimą ir žydėjimą. Šiuo laikotarpiu bijūnams ypač svarbi stabili drėgmė ir subalansuotos maisto medžiagos, todėl net nedidelės priežiūros klaidos gali kainuoti žiedus.

Dažniausia rekomendacija – laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknis, o ne tik sudrėkintų paviršių. Dirva turėtų būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi, o laistant verta stengtis nešlapinti lapų, nes tai gali didinti grybelinių ligų riziką.

Ko bijūnams reikia gegužę?

Gegužę bijūnams paprastai mažėja azoto poreikis, o didėja fosforo ir kalio svarba. Fosforas siejamas su šaknų sistema ir žiedpumpurių formavimu, o kalis padeda reguliuoti vandens apykaitą, stiprina augalo atsparumą ir palaiko žydėjimo kokybę.

Praktiškai tai reiškia, kad persistengus su azoto trąšomis dažnai užauginama daug vešlių lapų, tačiau žiedų būna mažai arba jų visai nebūna. Jei dirva lengva, smėlinga ar seniai negerinta kompostu, maisto medžiagų disbalansas išryškėja dar greičiau.

Dar vienas svarbus darbas – atramos. Stambūs žiedai, ypač po lietaus, smarkiai apsunkina stiebus, todėl vėliau jie ima virsti ir lūžinėti, o tada augalas nukenčia ne tik estetiškai, bet ir fiziologiškai.

„Gegužė yra paskutinis momentas pasirūpinti atramomis, kad stiebai nelinktų nuo sunkių žiedų“, – pabrėžia sodininkai.

Naminė trąša iš bulvių lupenų

Namų sąlygomis dažnai siūloma švelni, organinė priemonė – skystis iš bulvių lupenų. Ši idėja paremta tuo, kad augalinės kilmės liekanos, tinkamai panaudotos, gali papildyti dirvą dalimi mikroelementų, o svarbiausia – skatinti dirvos biologinį aktyvumą, jei likučiai keliauja į kompostą.

Vienas iš populiarių būdų – apie 150 gramų bulvių lupenų užpilti 1 litru vandens, užvirti, atvėsinti ir nukošti. Gautu skysčiu bijūnus siūloma laistyti maždaug kas 2 savaites nuo gegužės iki žydėjimo pabaigos, o nukoštas lupenas geriausia dėti į kompostą.

Tačiau svarbu nepainioti tokios priemonės su visaverčiu tręšimu. Jei bijūnai auga prastoje dirvoje, jiems dažnai reikia nuoseklesnio dirvos gerinimo kompostu, o trąšų perteklius, ypač azoto, gali duoti priešingą efektą nei tikimasi.

Kodėl bijūnai nežydi?

Jeigu bijūnas neformuoja žiedų, priežastys ne visada susijusios su ligomis ar kenkėjais. Dažnai augalui reikia laiko: po pasodinimo bijūnai gali pradėti pilnavertiškai žydėti tik po maždaug 2 metų, kai sustiprėja šaknys ir susiformuoja pakankamas atsinaujinimo pumpurų kiekis.

Kita dažna bėda – netinkamas tręšimas, kai dominuoja azotas, o fosforo ir kalio stinga. Taip pat įtakos turi ir genėjimo klaidos: daugiamečiai žoliniai bijūnai paprastai kerpami rudenį, tačiau krūminiai, vadinamieji medėjantys bijūnai, genimi kitaip, todėl netinkamu metu pašalinus ūglius galima prarasti kitų metų žiedus.

Jei bijūnai kasmet skurdžiai žydi, verta įvertinti ir augimo vietą: per daug pavėsio, konkurencija su medžių šaknimis, suslėgta dirva ar prastas drenažas dažnai lemia, kad augalas energiją skiria lapijai, o ne žiedams.