Stiprų įspūdį paliekančių romanų gerbėjai tikrai žino buvusios žurnalistės Jeannette Walls, itin jautriai bestseleryje „Stiklo pilis“ aprašiusios savo sudėtingą gyvenimą, pavardę. Jos biografinė istorija „The New York Times“ geriausiai parduodamų knygų tope laikėsi net 261 savaitę ir buvo perskaityta milijonų žmonių visame pasaulyje. Dabar, nuo rugpjūčio 25 dienos, ją gali išvysti ir kino teatrų lankytojai. Juostoje, pasakojančioje tikrą šeimos dramą, rašytoją vaidina „Oskaro“ laimėtoja Brie Larson, o jos tėvus – Holivudo žvaigždės Naomi Watts bei Woody Harrelsonas.
Moters istorija – tikrai neeilinė, tačiau joje galima įžvelgti daugelį šių laikų aktualijų, o pažįstamų scenų atras dažnas Lietuvos žiūrovas. Antroji iš keturių vaikų, rašytoja (kurią filme vaidina „Oskaro“ laureatė B. Larson) augo socialiai sudėtingoje šeimoje. Tėvas Reksas (akt. W. Harrelsonas) buvo alkoholikas, motina Rozmerė (akt. N. Watts) – ne itin sėkminga, tačiau itin ekscentriška dailininkė. Tėvų bohemiškumas ir netradicinis požiūris į aplinkinį pasaulį lėmė, kad keturių jų atžalų vaikystė prabėgo nuolat važinėjant po visą šalį ir niekur neapsistojant ilgiau nei keliems mėnesiams.
Nors Žanetos, jos dviejų seserų ir brolio gyvenimai buvo chaotiški, tėvai stengėsi jiems suteikti geriausią įmanomą gyvenimą susiklosčiusiomis sąlygomis. Nuolatinis bendravimas, svajonių kūrimas, vilčių kurstymas ir didžiulė meilė buvo nuolatiniai šeimos palydovai, neleidžiantys pernelyg ilgai susimąstyti apie juos lydintį skurdą.
Tačiau pilnametystės sulaukusi Žaneta pasiryžta siekti, kad nei jos pačios, nei jos būsimų vaikų gyvenimas niekad nebūtų toks, kokį teko patirti. Sunkiai dirbdama, jauna moteris stengiasi susikurti stabilų ir užtikrintą gyvenimą. Kol vieną dieną jos planus aukštyn kojom apverčia netikėta žinia: norėdami būti šalia dukters, į Niujorką atvyksta gyventi jos bohemiškieji tėvai.
„Žiūrėdama filmą jaučiausi tarsi skaitytojas, skaitantis mano knygą. Pažvelgiau į savo gyvenimą visiškai kitomis akimis. W. Harrelsonas taip tiksliai įkūnyjo mano tėtį, kad, regis, per naujo išgyvenau savo vaikystę, jaunystę. Atgijo prisiminimai, kaip mes stipriai stengėmės priversti tėtį nebegerti, o ta scena, kur jis vaiką sviedžia į baseiną, mane vėl pravirkdė. Buvau filmavimo aikštelėje ir vėl patyriau tą skausmą, kurį jaučiau ir vis dar jaučiu. To neturėtų patirti nė vienas mažas žmogus“, – interviu sakė J. Walls.
Moteris, kurios tėtis jau mirė, o mama vis dar gyvena drauge, teigia, jog vaikystė ją sužalojo visam gyvenimui. Vėliau buvo itin sunku pasitikėti aplinkiniais, negana to, nuolat lydėjo kaltės jausmas dėl jaunesniosios sesers: „Vis savęs klausinėju: ar viską dėl jos padariau? Ar į Niujorką išvykau ne per anksti? Gal derėjo ją pasiimti drauge? Kankinuosi iki šiol ir filmas vėl atgaivino išgyvenimus. Jaunėlei šiuo metu diagnozuota šizofrenija ir, manau, prie to prisidėjo aplinka, kurioje augome“.
Jaudinantis pasakojimas apie tikras ir pramanytas vertybes, gyvenimo prasmę ir nesumeluotus jausmus – dramoje „Stiklo pilis“, kuri Lietuvoje rodoma nuo rugpjūčio 25 d.
