„Bitė Lietuva“ laimėjo JAV įmonės „iTraq“ skelbtą paslaugų konkursą ir ryšiu aprūpins net apie 100 tūkst. jos įrenginių. Šie įrenginiai itin populiarūs tarp logistikos bendrovių – jos stebi krovinių ir automobilių buvimo vietą, fiksuoja kitą svarbią informaciją JAV, Kanadoje, Meksikoje ir kitose kaimyninėse rinkose. Po šio sandorio JAV bendrovė pagal naudojamų SIM kortelių kiekį tapo didžiausiu „Bitės“ verslo klientu. „Bitė“ pirmoji iš Lietuvos operatorių JAV rinkoje aktyvavo ir naują daiktų interneto technologiją – LTE CAT-M1.
„Tai pirmasis tokio dydžio ir profilio „Bitės“ klientas, kai savo paslaugas parduodame ne Lietuvoje. „iTraq“ ir kitoms panašioms bendrovėms esame patrauklūs dėl kelių priežasčių. Visų pirma, esame mažesni ir greitesni nei didieji JAV operatoriai, todėl galime pasiūlyti klientų Lietuvoje vertinamą lankstesnį aptarnavimą. Taip pat efektyviai išsprendžiame JAV teritorijos padengimo ryšiu klausimą“, – sako Pranas Kuisys, „Bitės“ vykdomasis direktorius.
JAV, skirtingai nei Lietuvoje, kur visi operatoriai savo ryšiu dengia praktiškai visą šalies teritoriją, keliaujant per didžiulę šalį ir naudojantis vieno operatoriaus paslaugomis, tam tikrose vietovėse liekama be ryšio. Tarptinklinis ryšys šią problemą išsprendžia, nes „iTraq“ nėra pririštas prie vienintelio operatoriaus – susilpnėjus ryšiui įrenginys automatiškai persijungia prie toje vietoje stipresnio kito „Bitės“ partnerio tinklo.
JAV bendrovė „iTraq“ gamina įvairius vietos nustatymo įrenginius, kuriuos aktyviai naudoja siuntų, vertingų daiktų vietai stebėti. Taip pat įmonė siūlo sprendimus privatiems klientams bagažo, transporto priemonių, taip pat demencija sergančių artimųjų vietos nustatymui. Įrenginiai duomenis perduoda mobiliuoju ar bevieliu ryšiu, o jų savininkai programėlėje ar internetinėje platformoje gali matyti buvimo vietą, fiksuoti aplinkos temperatūrą ir kitus svarbius rodiklius.
„Bitė“ įrodė, kad beveik 10 tūkst. kilometrų atstumas ir skirtingos laiko juostos visiškai netrukdo užtikrinti asmeninio dėmesio ir kur kas didesnio lankstumo nei siūlo JAV operatoriai. Nuo šiol visuose mūsų įrenginiuose, parduodamuose ne tik JAV, bet ir Azijos ir Europos rinkose, bus galima rasti „Bitės“ SIM korteles. Šiuo metu jau naudojame keliolika tūkstančių lietuviškų SIM kortelių, o iki 2022 metų jų skaičius turėtų pasiekti 100 tūkst.“ – teigia Roman Isakov, „iTraq“ įkūrėjas ir vadovas.
Pirmieji Lietuvoje su nauja daiktų interneto technologija
JAV klientams „Bitės“ technikos specialistai pasitelkė ir naujos kartos daiktų interneto technologiją LTE CAT-M1.
„JAV operatoriai sparčiai išjungia senesnės kartos – 2G ir 3G – tinklus ir visiškai pereina prie 4G technologijos. Ši migracija – didelis iššūkis daiktų interneto ir telematikos paslaugų tiekėjams, nes didžioji dalis šių sprendimų veikia būtent 2G tinkluose. Matydami šią tendenciją pirmieji iš Lietuvos operatorių tarptinkliniame ryšyje JAV aktyvavome LTE CAT-M1 technologiją, padedančią ryšiu aprūpinti judančius daiktų interneto įrenginius. Naujoji technologija veikia 4G tinklo pagrindu, tai mūsų technikams buvo nemenkas iššūkis, nes iki starto technologiją reikėjo ištestuoti ir viską suderinti su visais pagrindiniais JAV mobiliojo ryšio operatoriais“, – sako P. Kuisys.
Ilgainiui daiktų interneto srityje 2G tinklą visame pasaulyje pakeis LTE CAT-M1 ir NB-IoT technologijos. Pirmąją gamintojai naudos judančiuose įrenginiuose, o antroji įsitvirtins įvairiuose stacionariuose davikliuose, skaitikliuose, kurie dažnai įrengiami namų rūsiuose, šuliniuose ar kitose įprastam ryšiui sudėtingai pasiekiamose vietose.
NB-IoT technologiją „Bitė“ komerciškai taip pat pradėjo naudoti pirmoji Lietuvoje, kartu su partneriais diegdama išmaniuosius „Vilniaus vandenų“ skaitiklius.
Eksportas į užsienį telekomunikacijų rinkoje – retas
Nors pastaruoju metu informacinių ryšių ir telekomunikacijų (IRT) sektoriaus paslaugų eksportas sparčiai auga, vertinant tik telekomunikacijų bendroves augimas – kuklus.
„IRT sektoriaus paslaugų eksportas auga itin sparčiai – nuo 2015 iki 2019 m. kasmet vidutiniškai didėjo po 29 procentus. Tokį augimą iš esmės lėmė tik kompiuterinio programavimo ir informacinių paslaugų sektoriai. Tuo tarpu telekomunikacijų sektorius 2015-2019 m. laikotarpiu vidutiniškai kasmet augo vos po 1,6 procento“, – teigia Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.
Pasak jo, „kita vertus šio sektoriaus atrandamos naujos galimybės plėsti savo pardavimus užsienio rinkose tikrai nuteikia optimistiškai. Ypač turint mintyje ir tai, kad IRT sektorius yra priskiriamas prie aukštesnės pridėtinės vertės sektorių, pasižyminčių didesniu našumu.“
„Verslios Lietuvos“ duomenimis, 2019 m. telekomunikacijos paslaugų buvo eksportuota už 81 mln. eurų, pagrindinėmis eksporto rinkomis buvo Latvija (12 mln. eurų arba 15 proc.), Švedija (8,7 mln. eurų arba 10,7 proc.) ir JAV (8,5 mln. eurų arba 10,4 proc.).
