Šeštadienio popietę į Varėnos rajone Karpiškių kaimo sodyboje vykusį Blusų festivalį lankytojus atviliojo idėja pirkti, parduoti, mainyti senus arba paties rankomis sukurtus daiktus, paragauti ekologiškų, namuose ruoštų skanumynų, pasiklausyti geros muzikos gryname ore ir pabendrauti su senoviškų daiktų savininkais.
Neišsigandę lietaus žmonės glėbiais nešė įsigytus daiktus, o prekybininkai džiaugėsi, kad senos spausdinimo mašinėlės, dešimtmečius skaičiuojančios suknelės, mediniai vaikystės arkliukai ir kiti sentimentus keliantys žaislai rado vietą naujų šeimininkų namuose.
.jpg)
Pirmą kartą rengtame bei tradiciniu tapti žadančiame renginyje labiausiai džiaugėsi ekologiškų gardumynų ir drabužių prekybininkai – žmonės jų prekes išpirko vos per porą valandų. „Mūsų keptus keksiukus išpirko per pusvalandį, o avižinių pyragėlių liko vos keliems pirkėjams“, – į tuščias dėžes rodė iš Vilniaus atvykę ekologiškų ir naminių gardėsių kepėjai Alvydas su Laura. Anot jų, tokiam pasisekimui jie nebuvo pasiruošę manydami, kad žmonės išsigąs lietaus.
Ant obelų šakų originaliai sukabinti paskutiniu metu ypač madingi vintažiniai drabužiai sulaukė tiek dizainerių ir menininkų, tiek Blusų festivalio lankytojų dėmesio – moterys nesimatuodamos pirko net po keletą patikusių drabužių. Tarp laikinai atsidariusių vintažinių parduotuvėlių po atviru dangumi buvo galima pamatyti besidairantį dizainerį Aleksandrą Pagrebnojų su drauge, aktorių ir choreografą Gytį Ivanauską, parlamentarą Petrą Auštrevičių su šeima. „Lietuvoje žmonės vis dar mano, kad pirkti kažkieno anksčiau dėvėtą drabužį ar turėtą daiktą – kažkokia gėda, todėl smagu, kad garsūs žmonės savo pavyzdžiu rodo, jog seni daiktai gali prisikelti naujam gyvenimui ir turėti kur kas didesnę vertę nei tie, kuriuos gali įsigyti kiekvienoje parduotuvėje“, – džiaugėsi vintažinių drabužių į festivalį atsivežęs Rimas.
.jpg) |
.jpg) |
Ekologiškumą skatinantis Blusų festivalis lankytojus pasitiko iš natūralių medžiagų pagamintomis nuorodomis ir iškabomis, kurios bus naudojamos ir kitais metais, parduodami drabužiai buvo kabinami ant perdirbto medžio kabyklų. Žmonės taip pat buvo skatinami rūšiuoti šiukšles, o arbata buvo siūloma iš molinių puodelių, todėl išgėrus arbatą puodelius lankytojai išplaudavo šalia esančiame šulinyje. Prekybininkų prašyta nenaudoti elektros ir į festivalį atvykti ne po vieną, o po kelis, taip saugant gamtą ir mažinant į orą išmetamų teršalų kiekį. Organizatoriai džiaugėsi, kad šią iniciatyvą labai palaikė ir žmonės, socialiniame tinklapyje susitarę atvykti po kelis ir pavežti kitus.
Blusų festivalio organizatoriai Rūta Palšauskaitė, Ugnė Krasauskaitė ir Aivaras Žydelis sakė likę nustebinti tokiu žmonių susidomėjimu. „Nors lietus privertė šventę baigti anksčiau ir atėmė galimybę organizuoti kai kuriuos sveikos gyvensenos mokymus, renginio idėja atsipirko su kaupu, svečių sulaukėme ne tik iš aplinkinių miestų ir kaimelių, bet ir iš Kauno, Panevėžio. Žmonės prieidavo padėkoti už gražią iniciatyvą ir teisingo mąstymo ugdymą“, – sakė iniciatoriai.
Kai kurie žmonės, atvykę pilnais prekių krepšiais, organizatorių prašė vietos prekiauti tą pačią renginio dieną. „Mielai priėmėme prekybininkus, kurie iš savo namų surinko nebenaudojamus, bet puikius senovinius daiktus: patefonus, telefonus, įdomiai dekoruotas vazas, arbatinukus ir pan. Mūsų tikslas ir yra į tokius festivalius pritraukti paprastą žmogų bei parodyti, kad seni daiktai gali keliauti iš rankų į rankas“, – teigė A. Žydelis. Tuoj po renginio, išsipardavę savo daiktus, kai kurie skubėjo dar ir pagrybauti aplinkiniuose Dzūkijos miškuose.
.jpg)
Anot organizatorių, prieš renginį nesitikėję, kad žmonės taip entuziastingai palaikys net ir mainų pievos idėją, kai savo atneštą daiktą gali išmainyti į patikusį kito atneštą daiktą. „Nuogąstavome, kad žmonės ne mainys, o tiesiog susirinks daiktus, kurie guli kažkieno atnešti. Džiaugiuosi, kad taip nenutiko – festivalio lankytojai ne tik rinkosi sau patinkančius daiktus, bet atnešė ir savo nebenaudojamų, tad mainų pieva visą dieną buvo pilna įdomių daiktelių“, – pasakojo Ugnė Krasauskaitė. Mainų pievoje buvo galima rasti knygų lietuvių ir užsienio kalbomis, papuošalų, žaidimų, netgi slidžių ir slidininko kostiumą. Likusius išmainytus daiktus Blusų festivalio organizatoriai ketina padovanoti labdarai. Iš Trakų rajono atvykusi Andrėjaus ir Birutės šeima su keturiais vaikais kruopščiai skaičiavo, kiek daiktų ima ir kiek palieka, kad mainų kampelis gyvuotų iki renginio pabaigos. „Mainų idėja – tiesiog puiki, norėtume tokius mainus surengti ir prie savo namų“, – džiaugėsi Blusų festivalio lankytoja Birutė.
Šventėje apsilankęs Amerikos lietuvis, gyvenantis Detroite, buvo maloniai nustebintas, kad į Lietuvą pagaliau atėjo iniciatyva pirkti ir parduoti senus daiktus. Prieš išvykdamas gyrėsi, kad turguje išleido keturis šimtus litų ir linkėjo toliau palaikyti šią idėją. Blusų festivalio organizatoriai pažadėjo, kad stengsis tokio pobūdžio renginį organizuoti kasmet. „Kitose šalyse tokie turgeliai ir mainai – ne naujiena, todėl būtų džiugu, jei prigytų ir Lietuvoje. Tikimės su kiekvienu ekologiškumą ir sveiką gyvenseną skatinančiu renginiu įskiepyti žmonėms pagrindinę Blusų festivalio idėją – vartoti mažiau ir atsakingai, keisti žmonių požiūrį į daiktus, save ir aplinką“, – sakė viena iš iniciatorių Rūta Palšauskaitė.
