Europos Sąjunga ir Indija pasiekė istorinį prekybos susitarimą, galintį iš esmės pakeisti Europos automobilių pramonės padėtį. Sparčiai auganti, iki šiol aukštais importo tarifais saugota Indijos rinka gali tapti viena svarbiausių krypčių gamintojams, ieškantiems alternatyvos traukiančiai Europos ir vis labiau užsidarančiai Kinijos rinkoms. Toliau apžvelgiama, ką numato sutartis, kokius apribojimus ji įtvirtina ir kodėl šis susitarimas toks reikšmingas Europos automobilių gamintojams.
Europos Komisijos teigimu, susitarimas numato didžiausią prekybos liberalizavimą, kokį Indija yra kada nors suteikusi kitai valstybei ar regionui. Pagal preliminarius skaičiavimus, beveik 97 proc. iš ES į Indiją įvežamų produktų muitų sumažinimas turėtų bent dvigubai padidinti ES eksportą.
2024 m. ES eksportas į Indiją siekė 75 mlrd. eurų: 49 mlrd. eurų sudarė prekės, o 26 mlrd. eurų – paslaugos. Tai didelės apimtys, kurias susitarimas gali dar labiau padidinti.
Kas numatyta automobilių sektoriui?
Vienas svarbiausių punktų – laipsniškas muitų Europos Sąjungoje pagamintiems automobiliams mažinimas. Šiuo metu importo muitai siekia apie 110 proc., todėl europietiškų automobilių kaina Indijoje tampa praktiškai nekonkurencinga, o ES gamintojų galimybės šioje rinkoje – labai ribotos.
Pagal susitarimą muitai bus mažinami palaipsniui: pirmiausia iki maždaug 30–35 proc., o per artimiausius penkerius metus – iki 10 proc. Taip pat nustatytas metinis kvotos limitas: palankesnės tarifų sąlygos bus taikomos iki 250 tūkst. į Indiją įvežamų automobilių per metus.
Į sutartį įtraukta ir vietinės gamybos apsauga. Sumažinti muitai nebus taikomi patiems pigiausiems automobiliams, kurių kaina neviršija 15 tūkst. eurų. Tokiu būdu Indija siekia apsaugoti vietinius gamintojus, besispecializuojančius mažų ir nebrangių automobilių segmente.
Dar viena reikšminga nuostata – lengvatiniai tarifai iš pradžių nebus taikomi elektromobiliams. Muitų mažinimas šiam segmentui prasidės tik po penkerių metų. Panašus grafikas numatytas ir automobilių dalims: jų muitai taip pat bus mažinami po penkerių metų nuo susitarimo įsigaliojimo, o visas mažinimo ciklas truks iki dešimties metų.
Mainais už tai Europos Sąjunga per septynerius metus sumažins arba visiškai panaikins muitus 99,5 proc. iš Indijos importuojamų prekių.
Europos gamintojų reakcijos
Vokietijos automobilių pramonės atstovai susitarimą vertina itin palankiai. BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse pabrėžė, kad sutartis yra „nepaprastai svarbi Vokietijai kaip eksportuojančiai šaliai, kuria ir toliau norime išlikti“. Jo teigimu, taip pat svarbu, kad vietoje prekybos ryšių ardymo vystomos daugiašalės partnerystės.
Jam pritarė „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källenius, teigdamas, kad kiekvienas žingsnis rinkų atvėrimo ir prekybos stiprinimo link plečia galimybes kurti stiprią, eksportu grindžiamą ekonomiką, o tai naudinga ir Vokietijai, ir visai Europai.
„Volkswagen“ grupės vadovas Oliveris Blume taip pat pareiškė palaikantis „kiekvieną iniciatyvą, susijusią su prekybos susitarimais su įvairiais pasaulio regionais“. Kartu jis akcentavo, kad susitarimo detalės dar bus nuodugniai analizuojamos, o tuomet bus sprendžiama dėl tolesnės grupės strategijos Indijoje.
Vokietijos automobilių pramonės asociacijos duomenimis, 2024 m. Vokietijos automobilių sektorius į Indiją eksportavo prekių už 1,12 mlrd. eurų, iš kurių 868 mln. eurų sudarė atsarginės dalys. Tikimasi, kad po susitarimo įsigaliojimo šie skaičiai pastebimai išaugs.
Teigiamai sutartį vertina ir Prancūzijos gamintojai – „Renault“ bei formaliai tarptautinė „Stellantis“ grupė. „Renault“ markės generalinis direktorius Fabrice’as Cambolive’as teigia, kad ES ir Indijos susitarimas gali paversti Indijos rinką viena svarbiausių „Renault“ krypčių pasaulyje.
Palankią nuomonę išsakė ir Europos automobilių gamintojų asociacija. Jos pareiškime teigiama, kad sutartis „reikšmingai padės Europos automobilių eksportuotojams įžengti į 4 mln. lengvųjų automobilių rinką, kuri iki šiol buvo saugoma milžiniškais importo tarifais, siekiančiais net 110 proc.“
Europos markės Indijos rinkoje
Dėl šiuo metu galiojančių aukštų importo muitų Europos gamintojai Indijoje savo pozicijas daugiausia stiprina per vietinę gamybą.
„Renault“ Indijoje turi gamyklą ir dizaino centrą, o vietinei rinkai kuria specialius modelius: „Kwid“, „Triber“ ir „Kiger“. Netolimoje ateityje prie jų prisijungs ir naujasis „Duster“, kuris šiame regione bus siūlomas su „Renault“ logotipu.
„Stellantis“ grupę Indijoje atstovauja „Citroën“. Vietoje gaminami modeliai C3 ir C3 Aircross, taip pat mažasis krosoveris „Basalt“. Be to, Indijos rinkoje siūlomas ir importuojamas C5 Aircross. Įdomu tai, kad „Stellantis“ Indijoje turi ir variklių gamyklą, iš kurios jėgainės eksportuojamos ir į Europą.
Šalyje taip pat veikia „Škoda“, gaminanti mažus SUV modelius „Kylaq“ ir „Kushaq“ bei sedaną „Slavia“. Be jų, siūlomas ir importuojamas „Kodiaq“.
Premium segmento gamintojai, tokie kaip BMW ar „Mercedes-Benz“, Indijoje daugiausia surenka automobilius iš į šalį atgabenamų komplektuojamųjų rinkinių, pagamintų Europoje. Tai leidžia sumažinti galutinę kainą, palyginti su visiškai surinktais ir pilnu muitu apmokestinamais automobiliais.
Kaip sekasi europietiškiems prekių ženklams Indijoje?
Kol kas Europos gamintojų dalis Indijos rinkoje yra gana kukli. Didžiausias europietiškas žaidėjas čia – „Škoda“. Praėjusiais metais markė Indijoje pardavė 107 tūkst. automobilių ir užėmė mažiau nei 2 proc. rinkos.
„Renault“ per tą patį laikotarpį realizavo 36 tūkst. automobilių (apie 1 proc. rinkos), „Mercedes-Benz“ – 18 tūkst., BMW – 17 tūkst., o „Citroën“ – 11 tūkst. Šie skaičiai rodo, kad iki šiol Europos gamintojų vaidmuo Indijos automobilių rinkoje buvo ribotas, tačiau sumažinti muitai ir palankesnės sąlygos gali situaciją iš esmės pakeisti.
Kodėl Indija tokia svarbi Europos automobilių pramonei?
Per pastaruosius kelerius metus Europos lengvųjų automobilių rinka susitraukė maždaug 3 mln. automobilių per metus. Viena pagrindinių priežasčių – pačios ES politika, skatinanti atsisakyti vidaus degimo varikliais varomų automobilių ir sparčiai pereiti prie elektromobilių. Šis virsmas, kartu su griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais ir išaugusiomis gamybos sąnaudomis, riboja tradicinės gamybos apimtis.
Be to, Europos markės vis labiau praranda pozicijas Kinijoje – didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje. Čia vis agresyviau konkuruoja vietiniai gamintojai, ypač elektromobilių segmente, todėl Vakarų gamintojų dalis rinkoje mažėja.
Šiuos praradimus potencialiai gali kompensuoti auganti Indijos rinka, kurioje gyvena apie 1,5 mlrd. žmonių. Nors didelė gyventojų dalis tebėra santykinai neturtinga, automobilių rinka sparčiai plečiasi. 2007 m. Indijoje buvo parduota apie 1,5 mln. automobilių, o pernai – jau 4,5 mln. Tai leido Indijai tapti trečia pagal dydį automobilių rinka pasaulyje, nusileidžiančia tik Kinijai ir JAV bei lenkiančia Japoniją ir Vokietiją.
Dėl tokios dinamikos Indija tampa itin patraukliu tikslu Europos gamintojams, siekiantiems išlaikyti gamybos apimtis, masto ekonomiją ir pelningumą.
Susitarimo įsigaliojimo eiga
Baigtos derybos dar nereiškia, kad susitarimas jau galioja. Pirmiausia sutarties tekstas turi būti teisiškai patikrintas ir išverstas į visas oficialias ES kalbas. Tik po to Europos Komisija galės pateikti valstybėms narėms ir Europos Parlamentui pasiūlymą dėl sutarties pasirašymo ir sudarymo.
Susitarimas įsigalios tik tuomet, kai jį ratifikuos Indija. Visa ši procedūra gali užtrukti iki metų. Tikimasi, kad užbaigus formalius procesus naujas ES ir Indijos prekybos režimas atvers visiškai naujas galimybes Europos automobilių pramonei ir susijusioms šakoms.
