Brendyje „ArArAt“ susijungia Armėnijos gamta ir žmogaus meistrystė

„ArArAt“ vardas puikiai žinomas vyresniems brendžio gerbėjams, tačiau ir jaunesnė karta vis labiau vertina karštos saulės, tvirto Kaukazietiško ąžuolo, ilgamečių meistrystės tradicijų ir armėniško vaišingumo sukurtą taurų gėrimą.

Kaukazo regionas daugeliui siejasi su sovietine nostalgija, šašlykais, granatų vynu ir ypatingai dėmesingais vyrais. Žinoma, vaikštinėjant maloniai įkaitusiomis gatvėmis tenka išvysti tik daugumos europiečių atmintyje belikusias „Ladas“, užuosti kepamos avienos kvapą ar pabendrauti su maloniai nusiteikusiais vietiniais, tačiau net ir nykiausi miegamųjų rajonų monolitai negali užgožti tūkstantmetės Armėnijos istorijos.

Armėnija neatsiejama nuo vynuogės ­ pasakojama, kad ant armėnams švento Ararato kalno (šiandien esančio Turkijos teritorijoje, bet puikiai matomo iš sostinės Jerevano) nusileido sausumos ieškojęs Nojaus balandis, o naujos žmonių eros pradininkas Nojus išsilaipęs pasodino pirmąjį vynmedį. Armėnai didžiuodamiesi pasakoja jo istoriją, būtinai primindami, kad Armėnija yra pirmoji krikščionybę priėmusi šalis, o grįždami į šiandieną šiek tiek surimtėja ­ juk iš vynuogių subrandintas brendis yra viena svarbausių valstybės identiteto ir eksporto prekių.

Vynuogynas Ararato fone

Brendžio „ArArAt“ skonių žvaigždynas

„ArArAt“ brendis pradėtas gaminti prieš daugiau nei 100 metų, 1887­aisiais. Armėnų pirklys Nersesas Tairianas įkūrė gamyklą, kurią vėliau perpirko gausybę prekybinių ryšių turėjusi Nikolajaus Šustovo vadovaujama verslo asociacija, o Prancūzijoje vyndarystės mokęsis armėnas Mkrtičius Musinianas ėmė gaminti taurų ir ypač kokybišką gėrimą, kurį anuomet dar buvo galima vadinti konjaku. Jau po keletos metų armėnų gėrimas Paryžiaus tarptautinėje parodoje, aklo ragavimo metu susižėrė aukščiausius apdovanojimus, o vietiniai konjako meistrai negalėjo patikėti, kad gėrimas atkeliavo iš tolimojo Jerevano. Vėliau daugybę vyresnės kartos žmonėms puikiai žinomų gėrimų, pavyzdžiui, „Jubilejnyj“, „Armenija“, „Nairi“, Didžiosios Britanijos premjero Vinstono Čerčilio mėgstamą „Dvin“ ir kt., sukūrė Margaras Sedrakianas.

„ArArAt“ kolekcija Jerevano brendžio kompanijoje

Jerevano brendžio kompanija priklauso prancūzų gigantui „Pernod Ricard“. Joje tik iš vietinių vynuogių veislių, kurias sunokina net 300 dienų per metus šviečianti saulė, gaminami, Kaukazietiško ąžuolo statinėse brandinami ir iš pelenų kylančio fenikso ženklu žymimi puikaus skonio, ilgai išliekančio poskonio, nuostabaus aromato, auksinės spalvos gėrimai.

Šiandien egzistuoja septyni „ArArAt“ brendžiai, kurie skirstomi į tris kategorijas. Standartinei kategorijai priklauso trijų (brandintas 3 metus) ir penkių (5 m.) žvaigždučių brendžiai. Aukštos (Premium) kategorijos brendžiai: „Ani“ (6 m.), „Otbornyj“ (7 m.) ir „Achtamar“ (10 m.). Aukščiausios (Superpremium) kategorijos brendžiai: „Vaspurakan“ (15 m.) ir „Nairi“ (20 m.).

„ArArAt“ Tarptautinės teatro dienos šventėje Maskvoje

„ArArAt“ brendžiai pasižymi gintarine spalva, sodriu aromatu, šilkiniu skoniu ir ilgai išliekančiu poskoniu. Juose harmoningai dera riešutų, vanilės, cinamono, ąžuolo, šokolado ir džiovintų vaisių natos, kurių subtiliais, tačiau puikiai juntamais skirtumais galima pasimėgauti ragaujant skirtingos brandos gėrimus.

Įstatymų ir meistrų saugomos tradicijos

Aukščiausią brendžio „ArArAt“ kokybę ir išskirtinį skonį užtikrina begalinis gamintojų atsidavimas, meilė savo amatui ir griežtai reglamentuotas gamybos procesas. Įstatymai apibrėžia, kad visas tauraus gėrimo gaminimo procesas turi vykti tik Armėnijoje ­ nuo saldžių vynuogių sirpimo, tvirtų statinių gamybos iki bent trejus metus trunkančiio brandinimo ir gilių žinių reikalaujančio kupažavimo.

Brendžio „ArArAt“ gamyba prasideda nuo rudens pradžioje surenkamų, Armėnijai endeminių, o likusiose pasaulio dalyse klastingos filokseros visiškai sunaikintų vynuogių. Jų saldžios sultys jau po savaitės virsta sausu baltuoju vynu. Jaunas vynas, po Prancūzijoje ištobulintos dvigubos distiliacijos, tampa vyno spiritu, kuris išskirstomas į tris frakcijas ­ galvos, širdies ir uodegos. Tik geriausias širdies frakcijos vyno spiritas pilamas į Kaukazietiško ąžuolo statines ir brandinamas nuo trejų iki trisdešimties ir daugiau metų.

Statinėse bręsta vyno spiritas

Džiovintų vaisių, prieskonių, vanilės ir šokolado aromatu persismelkę vyno spiritai ir tyras Katnakhpiuro šaltinio vanduo dukart filtruojami ir suliejami į harmoningą, turtingo skonio ir aromato gėrimą. Ilgus metus trukęs gamybos procesas baigiamas perplovus butelius brandžiu vyno spiritu, jau paruoštu brendžiu ir į juos supilsčius Armėnijos pasididžiavimą „ArArAt“.

Pamaitinti kūną ir sielą

Armėniją, o taip pat ir kitas Kaukazo regiono šalis, sunku įsivaizduoti be gausybe maisto nukrautų stalų. Ilgai trunkanti vakarienė, jeigu tik leidžia galimybės, tai ir pietūs drauge su gausia šeimyna, draugais ir kaimynais yra didelis bei populiarumo neprarandantis malonumas ­ darbo dienai pasibaigus armėnai nemąsto apie viršvalandžius ir nevakaroja mieste, o skuba namo sėstis prie stalo su brangiais žmonėmis.

Įgudusios moterys kepa lavašą

Armėnai užkandžiauja lavašu su tirštu jogurtu madzunu ir žolelėmis, troškintomis ir šviežiomis daržovėmis, bulgur ir kitų kruopų košėmis su žalėsiais, o vėliau, žinoma, valgo ant iešmų arba grotelių keptą mėsą, paukštieną, žuvį. Jų patiekalai nėra ypatingai aštrūs, tačiau naudojama daug prieskoninių žolelių, maišomi įvairūs ingredientai. Po sočios vakarienės tiekiami švieži, džiovinti arba cukruoti vaisiai, gabaliukas ypatingai saldžios baklavos ir pilstomas brendis. Paskutinį auksaspalvio gėrimo šlakelį vaišingas šeimininkas susipila sau ­ supylus svečiui, laikantis tradicijų, pastarasis būtų įpareigotas pirkti naują butelį.

Vietiniai gyventojai vadovaujasi posakiu, kad pirmiausiai reikia pamaitinti kūną, tad būtina sočiai ir gausiai pavalgyti, o tuomet ateina sielos eilė ­ pasimėgavimas brendžiu ir tolesnis malonus bendravimas. „ArArAto“ meistrai net taurę siūlo kairėje rankoje laikyti, kad taurus gėrimas būtų arčiau širdies!