Turbūt ne kartą teko girdėti pokštą, kad „Google” apie mus žino daugiau nei mūsų šeimos nariai ar draugai, tad šios kompanijos disponuojamas informacijos kiekis jau seniai nieko nebestebina. Vis dėlto dienraštis „The Information” aptiko tai, kas peržengia bet kokias ribas – slaptos vidinės programos, žinomos kaip „Android Lockbox”, įrankiai leidžia paieškos milžinės darbuotojams gauti jautrią informaciją apie kitų bendrovių Android programėles. Pavyzdžiui, kaip dažnai vartotojai jas atveria ir kiek ilgai jomis naudojasi. Spėjama, kad šie duomenys padeda „Google” šnipinėti konkurentus.
Šaltinių teigimu, jautri informacija leido „Gmail” administracijai stebėti, kaip įvairūs vartotojai naudoja „Facebook” ir „Instagram”. Taip pat daroma prielaida, kad „Google” šiuos šnipinėjimo įrankius pasitelkė stebėdama „TikTok” naudojimo įpročius, kas labai pasitarnavo kuriant šio naujo socialinio tinklo priešininką „YouTube Shorts”. Tiesa, „The Information” pažymi, kad norėdami gauti prieigą prie šios jautros informacijos „Google” darbuotojai pirma turėdavo gauti aukštesnės valdžios leidimą ir kai kuriais atvejais prašymai buvo atmetami.
Šis skandalas iškilo į viešumą labai nepalankiu laikotarpiu – šiuo metu įvairiose JAV valstijose vykdomas antimonopolinis „Google” veiklos tyrimas, o bendrovės vadovas Sundar Pichai netrukus turėtų liudyti Kongrese. Nepaisant to, kad šiais teisiniais procesais siekiama ištirti kompanijos veiklą, susijusią su reklama, tokie Android skandalai tikrai neišeis į naudą.
„The Information” praneša, jog „Android Lockbox” naudingiausius duomenis gauna, kai Android vartotojai sutinka perduoti duomenis „Google”, leisdami bendrovei jiems pasiūlyti dar labiau suasmenintą įrenginio naudojimo patirtį. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog iš to eiliniai žmonės tik išlošia, iš tikrųjų jie net nesuprasdami prisideda prie didžiulio „Google” vykdomo tyrimo.
Paviešinus šį tyrimą, „Google” nebeliko nieko kita kaip tik pripažinti, kad informacija apie tam tikras programėles išties buvo naudojama, tiesa, minima, kad programa yra atvira ir įvairūs inžinieriai taip pat gali gauti panašią informaciją apie kitas aplikacijas. Kaip ten bebūtų, „Android Lockbox” apimtis yra daug platesnė, nes ji apima visus prietaisus su iš anksto įdiegtomis „Google“ programomis, o trečiųjų šalių programinės įrangos kūrėjai duomenis apie kitas programėles gali rinkti tik iš tų telefonų, kuriuose įdiegta jų kurta aplikacija.
„Google” atstovas elektroniniame laiške puslapiui „The Verge” teigė: „Nuo 2014 metų Android programėlių naudojimo duomenų API (aplikacijos programavimo sąsaja) buvo naudojama tiek „Google”, tiek Android programinės įrangos kūrėjų, kuriems Android įrangos gamintojai ar vartotojai suteikė leidimą pasiekti indormaciją apie aplikacijos naudojimo įpročius, tokius kaip jos atidarymo dažnumas, siekiant analizuoti ir tobulinti paslaugas.”
Bendrovės atstovas taip pat atskleidė, jog ši informacija gaunama „tik per pačios programėlės API” ir gali būti naudojama, siekiant paskirstyti įrenginio baterijos energiją dažnai naudojamoms aplikacijoms, „Google Digital Wellbeing” funkcionalumui ar bandant pagerinti programėlės aptikimą „Play Store” parduotuvėje. „API nerenka informacijos apie tai, kokius veiksmus atliekate aplikacijoje, vartotojai apie visų duomenų rinkimą yra perspėjami ir tai gali kontroliuoti”, – tikina „Google” darbuotojas.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Google” toli gražu nėra pirmoji kompanija renkanti informaciją apie konkurentus. Prieš trejus metus „The Wall Street Journal” pranešė, kad „Facebook” išnaudojo jai priklausančią „Onavo VPN” programėlę, rinkdama duomenis apie priešininkus ir planuodama kompanijų įsigijimus – pavyzdžiui, „WhatsApp”, kuri šiuo metu jau ir priklauso šiam socialiniam tinklui. Beje, „Onavo VPN” buvo išjungta tik 2019 metais.
