Daugiabučių gyventojams kaimynystė kartais tampa tikru išbandymu. Viena yra pakęsti garsesnę muziką ar retkarčiais paliktą dviratį koridoriuje, visai kas kita – nuolat tvyrantis šiukšlių kvapas, laiptinėje bėgantys neaiškūs skysčiai ar net pasirodę tarakonai. Tokiose situacijose kyla klausimas: kas iš tiesų turi spręsti problemą – namo administratorius, savivaldybė ar policija?
Su nemalonia patirtimi susidūrė vilnietė Giedrė (vardas pakeistas). Pasak jos, tame pačiame aukšte gyvenantis nuomininkas sistemingai palieka šiukšlių maišus bendro naudojimo koridoriuje. Jie ten stovi po kelias dienas, skleidžia stiprų kvapą, o iš maišų išteka skysčiai. „Kai paprašau nebekrauti atliekų laiptinėje, jis tik supyksta“, – pasakoja moteris. Kartą ji grįžo namo radusi visur pribarstytų putplasčio burbuliukų. Paprašius sutvarkyti, kaimynas tik sušlavė juos į kampą – ten jie pragulėjo beveik savaitę.
Gyventojų susirinkime buvo užsiminta ir apie tarakonų problemą – įtarimai krypo į tą patį butą. Tačiau namo pirmininkas esą teigė negalintis imtis veiksmų, nes buto savininkai gyvena užsienyje ir su jais sudėtinga susisiekti. Butas nuomojamas nuolat, o kontaktų kaimynai neturi.
Kaip aiškina įmonių grupės „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas, už tvarką ir švarą bendro naudojimo patalpose atsako namo valdytojas – tai gali būti administratorius, bendrijos pirmininkas ar įgaliotas atstovas. Jei gyventojai praneša apie netvarką, administratorius gali pasirūpinti laiptinės sutvarkymu, o išlaidas priskirti konkrečiam butui, jeigu pažeidėjas aiškus. Jei kaltininkas nenustatytas, tvarkymo kaštai paskirstomi visiems savininkams.
Vis dėlto administratorius neturi teisės skirti baudų ar vykdyti viešosios tvarkos kontrolės – tam įgaliojimų neturi. Tokiais atvejais, kai pažeidžiamos viešosios tvarkos ar sanitarijos taisyklės, gali būti prasminga kreiptis į policiją ar savivaldybę. Administratorius taip pat gali tiesiogiai informuoti buto savininką apie nuomininko elgesį, nes paprastai turi savininkų kontaktinius duomenis. Tačiau dėl asmens duomenų apsaugos šių kontaktų jis negali perduoti kitiems gyventojams.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas primena, kad bendro naudojimo patalpose draudžiama šiukšlinti, sandėliuoti atliekas ar nenaudojamus daiktus, užgriozdinti praėjimus ar inžinerinės įrangos prieigas. Taip pat negalima vykdyti veiklos, kuri gali skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi. Už tokius pažeidimus gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 600 eurų. Rūkymas laiptinėse ir kitose bendrose erdvėse taip pat draudžiamas – už tai gresia bauda iki 90 eurų.
Papildomai draudžiama bendrose patalpose laikyti ar šerti gyvūnus, palikti juos be priežiūros ar leisti patekti benamiams gyvūnams. Jei gyvūnas priteršia, šeimininkas privalo nedelsdamas sutvarkyti. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti skirta iki 550 eurų bauda. Tiesa, skirtingose savivaldybėse taisyklės gali šiek tiek skirtis, nes jas tvirtina vietos valdžia.
Kaune, pasak Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio, ypatingas dėmesys skiriamas saugumui – bendro naudojimo patalpose negalima laikyti daiktų, kurie trukdo laisvam praėjimui ar evakuacijai nelaimės atveju. Gyventojams patariama pirmiausia bandyti problemą spręsti taikiai, tačiau jei susitarti nepavyksta – kreiptis į administratorių, bendriją ar atsakingas institucijas.
Skundą galima pateikti per ePolicija.lt, pridedant nuotraukas ar vaizdo įrašus ir nurodant pažeidimo aplinkybes, taip pat per savivaldybės interneto svetainę ar skambinant 112. Svarbu, kad pateiktuose įrodymuose būtų aiškiai matomas konkretus pažeidėjas. Kaune 2025 metais dėl šiukšlių kaupimo bendrose patalpose buvo gauti šeši skundai, o pažeidėjams taikyta administracinė atsakomybė.
A. Soikinas pastebi, kad atvejai, kai savininkai gyvena užsienyje ir nesidomi nuomojamu būstu, pasitaiko, bet nėra masiniai. Dažniausiai savininkai, sužinoję apie problemas, reaguoja gana greitai, nes jiems rūpi jų turtas ir santykiai su kaimynais. Vis dėlto pavienėse situacijose, kai nuomininkas nuolat pažeidžia taisykles, o savininkas lieka pasyvus, labiausiai kenčia kiti namo gyventojai.
Kad tokių konfliktų būtų mažiau, rekomenduojama name patvirtinti aiškias vidaus tvarkos taisykles ir su jomis supažindinti visus gyventojus. Kai taisyklės apibrėžtos oficialiai ir žinomos visiems, lengviau reikalauti jų laikytis ir spręsti kilusias problemas teisiniu keliu.
