Britų žvalgyba prabilo apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: artėja prie 500 tūkst.

Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos tarnybos GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešai įvardijo, kokio masto, Londono vertinimu, yra Rusijos netektys kare prieš Ukrainą. Pasak jos, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais vasarį žuvo beveik 500 000 Rusijos karių.

Tokio lygio britų žvalgybos vadovės pareiškimas išsiskiria tuo, kad valstybės paprastai itin atsargiai kalba apie tikslų priešo nuostolių skaičių ir retai pateikia vieną aiškią sumą. Ši žinutė signalizuoja, kad JK vertinimai yra gerokai didesni nei viešai patvirtinamų atvejų skaičius, sudaromas iš atvirų šaltinių.

„Nuo invazijos pradžios beveik 500 000 Rusijos karių žuvo“, – sakė Anne Keast-Butler.

Atvirais šaltiniais besiremiančios nepriklausomos analizės dažnai skaičiuoja patvirtintus žuvusiuosius pagal nekrologus, kapinių įrašus ir regioninę statistiką, tačiau tokie metodai neišvengiamai fiksuoja tik dalį realaus vaizdo. Dėl informacijos slėpimo, pranešimų fragmentiškumo ir mobilizacijos masto tikrasis skaičius gali būti reikšmingai didesnis, nei pavyksta patikrinti viešai.

GCHQ vadovė taip pat pabrėžė, kad net ir patirdama didelius nuostolius Rusija tęsia puolamuosius veiksmus, nors kai kuriose kryptyse, britų vertinimu, yra priversta koreguoti planus ir trauktis. Tokia dinamika rodo, kad Maskva yra pasirengusi ilgalaikiam karui, kompensuodama praradimus mobilizacija ir dideliu personalo naudojimu.

Karo laukas persikelia ir už fronto

Pasak A. Keast-Butler, konfliktas apima ne vien tiesiogines kovas Ukrainoje, bet ir platesnį hibridinių priemonių spektrą. Tarp grėsmių ji išskyrė kibernetines atakas, bandymus paveikti demokratinius procesus ir veiksmus, nukreiptus prieš infrastruktūrą bei logistiką.

Jos teigimu, žvalgybos ir saugumo institucijos siekia užkardyti Rusijos operacijas, kurios gali apimti tiek technologijų kontrabandą, tiek sabotažo bandymus, tiek kitas slaptas priemones. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su sąjungininkais ir greitam grėsmių identifikavimui.

Kodėl skaičiai skiriasi?

Karo nuostolių skaičiavimai paprastai skiriasi dėl metodikos ir prieigos prie duomenų. Valstybinės institucijos gali remtis žvalgybine informacija, perimtais ryšiais ar kitais uždarais šaltiniais, o nepriklausomi tyrėjai dažniau apsiriboja viešai patikrinamais įrodymais.

Dėl to viešumoje neretai egzistuoja keli lygiagrečiai skaičiai: patvirtintų žuvusiųjų, tikėtinų žuvusiųjų ir bendrų nuostolių, kurie gali apimti ir sužeistuosius bei dingusius. Britų pareigūnės įvardyta beveik 500 000 žuvusiųjų riba yra vienas ryškiausių pastarojo meto vertinimų, galinčių paveikti ir politines diskusijas dėl karo trukmės bei Rusijos pajėgumų.