Su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha susitikęs Lietuvos diplomatijos Kęstutis Budrys sako, kad parama šiai, nuo Rusijos besiginančiai šaliai, yra egzistencinis Lietuvos interesas.
„Parama Ukrainai – egzistencinis Lietuvos interesas. Visomis išgalėmis remdami Ukrainą mes investuojame ir į savo bei visos Europos saugumą, todėl esame pasirengę toliau didinti karinę, politinę ir energetinę paramą Ukrainai bei prisidėti prie Jūsų šalies narystės Europos Sąjungoje spartinimo“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.
Ukrainos užsienio reikalų ministras į sostinę atvyko su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio delegacija. Čia jie minėjo 1863–1864 metų sukilimo pradžios metines.
Dvišaliame susitikime Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai aptarė prieš kelias dienas Abu Dabyje vykusio trišalio Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos delegacijų susitikimo rezultatus, tolesnės paramos Ukrainai, sankcijų Maskvai bei jos bendrininkams, agresorės atsakomybės už karo nusikaltimus klausimus.
Pasak K. Budrio, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) – strateginis tikslas, kurio įgyvendinimui būtina aiškiai įtvirtinti tikslinę datą – vėliausiai iki 2030 m. Taip pat raginama kuo greičiau pradėti derybas dėl pirmųjų derybinių skyrių. Pažymima, kad Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos, jog derybos dėl Ukrainos narystės ES turi būti pradėtos ir vykti vienu metu su Moldova.
Po pastarųjų Rusijos atakų Ukrainos energetikos sektoriui, buvo aptartas ir pasirengimas išgyventi žiemą. Akcentuojama, kad šią savaitę Lietuva perdavė didelę siuntą elektros generatorių, kurių vertė siekia 2,5 mln. eurų, ir toliau telkia nacionalinę bei tarptautinę paramą.
„Lietuva yra viena iš lyderiaujančių valstybių pagal teikiamą paramą Ukrainos energetikos sektoriaus atstatymui“, – pabrėžiama URM pranešime.
Susitikime taip pat aptartas Lietuvos iniciatyva pateiktas pasiūlymas dėl 20–ojo ES sankcijų paketo. Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, jog būtina apriboti ir Baltarusijos galimybes remti Rusijos agresiją bei užkirsti kelią Maskvai pasinaudoti Aliaksandro Lukašenkos vadovaujamos šalies naftos resursais.
Aptariant Rusijos atsakomybės klausimą, ministras K. Budrys pabrėžė Lietuvos siekį dėti visas pastangas, kad Rusija, jos pareigūnai ir bendrininkė Baltarusija, šių šalių aukščiausia politinė ir karinė vadovybė būtų patraukta atsakomybėn už agresiją bei karo nusikaltimus. Pasak ministro, privalome kuo skubiau pradėti Specialiojo tribunolo veiklą ir nedelsiant ratifikuoti Konvenciją, įsteigiančią Tarptautinę ieškinių dėl žalos Ukrainoje komisiją.
ELTA primena, kad paskutinis Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas įvyko gruodžio 16 d. Hagoje, po Konvencijos dėl Tarptautinės ieškinių dėl žalos Ukrainoje komisijos įsteigimo pasirašymo. Šiemet sausio 22 d. įvyko dvišalis ministrų pokalbis nuotoliniu budu.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
