Bukšpanas puikiai tinka formuoti įvairias sodo figūras – rutulius, kūgius ar gyvatvores. Vis dėlto pastaraisiais metais šis augalas dažnai praranda dekoratyvumą: nepalankūs orai, sausros ir netinkama priežiūra daro savo. Ankstyvas pavasaris – pats tinkamiausias metas imtis veiksmų ir atgaivinti praretėjusį bukšpaną. Kuo anksčiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė, kad krūmas atsigaus.
Dar visai neseniai bukšpanas buvo vienas ryškiausių sodo akcentų, tačiau jo būklę smarkiai pablogino kenkėjai. Prie problemų prisideda ir kiti veiksniai, ypač užsitęsusios sausros bei klaidos prižiūrint augalą.
Jei bukšpanas turi išdžiūvusių šakelių, prarado formą, lapai nuolat gelsta, o pats krūmas akivaizdžiai praretėjęs, jis vis dar gali būti išgelbėtas. Kartais pakanka kelių priežiūros žingsnių, tačiau svarbiausia priemonė yra kirpimas – kartais net ir gana radikalus. Būtent tai dažniausiai padeda sugrąžinti krūmui tankumą ir patrauklią išvaizdą.
Palankiausias laikas bukšpaną kirpti – kovo pabaiga, tačiau darbus galima tęsti iki balandžio vidurio. Prieš imantis žirklių, verta pasitikrinti orų prognozę: svarbu, kad nebegrįžtų stiprios šalnos, nes trumpinti ūgliai tokiu atveju gali apšalti ir žūti.
Kirpimą pradėkite nuo pažeistų, sergančių ir nudžiūvusių šakų pašalinimo. Ar ūglis dar gyvas, galima patikrinti paprastai: lengvai nubraukite žievę nagu. Jei po ja matosi žalia spalva, šakelė gyva. Jei audiniai rusvi ar oranžiniai, tokią šaką geriau šalinti visiškai.
Likusių, sveikų ūglių taip pat nereikėtų palikti nepaliestų. Paprastai juos trumpina maždaug trečdaliu ilgio. Dėl to pernelyg nerimauti nereikia – pjūvio vietose greitai formuojasi nauji atžalynai. Be to, šis laikas tinkamas pradėti formuoti norimą bukšpano siluetą.
Pavasarinis kirpimas – tik pirmas žingsnis. Po žiemos bukšpanui dažnai trūksta drėgmės, ypač kai vyrauja sausesnis laikotarpis. Todėl jau kovą krūmą verta gausiau palaistyti, tačiau būtina nepersistengti: peršlapusi šaknų zona gali lemti krūmo nykimą.
Kartu su laistymu rekomenduojamas ir tręšimas. Geriausiai tinka kompleksinės, kelių medžiagų trąšos. Augalui ypač svarbus azotas, padedantis stiprinti būklę ir skatinti žaliosios masės augimą. Taip pat praverčia fosforas ir kalis, kurie svarbūs tinkamiems augimo procesams ir krūmo vystymuisi.
