Laikas.lt
Iljos Bereznicko piešinys
Prieš atsidurdamas ant mūsų stalo kiekvienas maisto produktas nukeliauja ilgą kelią, pradedant užauginimu, baigiant galutiniu suvartojimu ir išmetimu. Kiekviena maisto produkto būvio ciklo stadija daro neigiamą poveikį, aplinkoje palikdama savo pėdsaką, atkreipia dėmesį „Lietuvos vartotojų institutas“ animacinis filmas „Bulvių traškučio kelionė“.
Kas yra maisto produkto būvio ciklas?
Šiandien dauguma pasaulio gyventojų tiesiogiai nesusiduria su kitais maisto gamybos grandinės etapais, todėl pamažu nyksta suvokimas, kad maistas daro poveikį aplinkai ne tik vartojimo stadijoje. Maisto produkto būvio ciklą sudaro derliaus išauginimo ir nuėmimo, transportavimo, sandėliavimo, maisto bei gėrimų gamybos, produkcijos platinimo, vartojimo bei išmetimo etapai.
Būvio ciklo vertinimą taiko mokslininkai, siekdami įvertinti konkretaus maisto produkto poveikį aplinkai ir nustatyti, kokiose būvio stadijose galima efektyviausiai tą poveikį sumažinti. „Vartotojams svarbiausia įsisąmoninti, kad produktas daro poveikį ne vienoje kurioje nors savo gyvavimo stadijoje, o visame būvio cikle“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto aplinkotyros katedros lektorė dr. Renata Dagiliūtė.
Trys pagrindinės taisyklės
Norėdami pasirinkti produktus, kurių būvio ciklas daro mažiausią poveikį aplinkai, vartotojai turėtų įvertinti tris pagrindinius dalykus: kilmės šalį, produkto ekologiškumą ir šviežumą. „Kuo arčiau suvartojimo vietos yra užaugintas ir pagamintas produktas, kuo jis ekologiškesnis ir šviežesnis, tuo mažesnis jo poveikis aplinkai “, – sako dr. R. Dagiliūtė.
Be to, ekologiškai atsakingus sprendimus priimsite tik vertindami visų aukščiau įvardytų aspektų visumą. Net ekologiškas produktas, užaugintas už tūkstančių kilometrų, gali daryti aplinkai didelį neigiamą poveikį. Todėl pastaruoju metu populiarėja „maisto mylių“ koncepcija, skatinanti rinktis būtent vietinius produktus.
Rinkdamiesi vietinius produktus irgi būkite atidūs – dėl neekologiško ūkininkavimo jų poveikis aplinkai gali būti ne ką mažesnis nei iš užjūrių importuotos prekės. Pvz., Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad vietiniai maisto produktai daro beveik tokį patį poveikį aplinkai, kaip ir iš Afrikos atgabentieji, nes britų ūkininkai naudoja labai daug trąšų.
Domėtis, ką valgai
Kaip teigia filmuko autorius animatorius Ilja Bereznickas, pagrindinė kūrinio idėja buvo per bulvių traškučių pavyzdį parodyti visą maisto kelią iki mūsų stalo, vietinių, neįpakuotų produktų vartojimo privalumus. „Valgyti, žinoma, reikia, bet privalu ir domėtis, ką valgom ir kokį poveikį vieni ar kiti maisto produktai turi aplinkai. Man pačiam šis klausimas atrodo labai aktualus“, – sako I. Bereznickas.
Filmuko „Bulvių traškučio kelionė“ gamyba užtruko ne vieną mėnesį. „ Animacija tik atrodo kaip žaidimas, bet iš tiesų tai sunkus darbas. Didžiąją dalį laiko užima pasiruošimas – gilinimasis į temą, scenarijaus rašymas ir derinimas. Tačiau darbas su socialinėmis reklamomis tuo ir įdomus – pats renki ir nagrinėji medžiagą, gauni naujų žinių, prisilieti prie aktualių dalykų“, – pasakojo I. Bereznickas.
Bulvių traškučių atvejis
Kiekvieno produkto gamyba, perdirbimas, platinimas, laikymas ir vartojimas daro daugeriopą neigiamą poveikį aplinkai – išsiskiria šiltnamio efektą skatinančios dujos, vyksta dirvožemio degradacija, oro ir vandens tarša, išnaudojami energijos ištekliai, susidaro pakuočių ir maisto atliekos ir t. t.
Vienas iš neigiamo poveikio aplinkai aspektų yra vadinamas anglies pėdsaku – tai bendras anglies dioksido kiekis, išskiriamas viso maisto produkto būvio ciklo metu. Kaip rodo Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai, vien šiuo atžvilgiu 35 g svorio Walkers bulvių traškučių pakelio būvio ciklas aplinką užteršia 75 g anglies dioksido. 44 proc. šio kiekio išsiskiria auginat bulves, 30 proc. – paverčiant bulves traškučiais, 15 proc. – traškučius įpakuojant, 9 proc. – pristatant juos į parduotuves, 2 proc. – pašalinant tuščią pakelį.
