Burnos vėžys dažnai laikomas reta liga, tačiau specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad jo atvejų daugėja. Problema ta, kad ankstyvieji simptomai neretai būna nepastebimi arba palaikomi visai nepavojingais pakitimais.
Didžiausia rizika slypi ne tik pačioje ligoje, bet ir jos „tylioje“ pradžioje. Dalis žmonių į pirmuosius požymius tiesiog nekreipia dėmesio, todėl diagnozė nustatoma vėliau, kai gydymas tampa sudėtingesnis.
Burnos vėžį dažniausiai sukelia kelių veiksnių derinys. Vienas svarbiausių – rūkymas. Tabako dūmuose esančios medžiagos tiesiogiai pažeidžia burnos gleivinę, o ilgainiui tai gali sukelti ląstelių pakitimus.
Ne mažiau reikšmingas veiksnys yra alkoholio vartojimas. Ypač pavojingas tampa šių dviejų įpročių derinys – rūkymas ir alkoholis kartu kelis kartus padidina riziką susirgti.
Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama ir apie virusų įtaką. Tam tikri žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai taip pat siejami su burnos ir ryklės vėžiu. Tai reiškia, kad liga gali išsivystyti net ir tiems žmonėms, kurie nerūko.
Svarbų vaidmenį gali turėti ir ilgalaikis gleivinės dirginimas. Netinkamai pritaikyti protezai, aštrūs dantų kraštai ar nuolatinės žaizdelės burnoje gali sudaryti sąlygas audinių pakitimams.
Kalbant apie simptomus, jie dažnai būna gana paprasti – ir būtent todėl lengvai ignoruojami. Vienas pirmųjų ženklų gali būti negyjanti žaizdelė burnoje, kuri nepraeina kelias savaites.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į nepaaiškinamą skausmą, deginimo jausmą ar jautrumą burnos srityje. Kartais atsiranda baltos ar rausvos dėmės ant gleivinės – jos gali būti ankstyvas signalas.
Kiti požymiai – pasunkėjęs rijimas, kalbos pokyčiai, nuolatinis gerklės diskomfortas ar net ausies skausmas, kuris neturi aiškios priežasties. Kai kuriais atvejais gali būti jaučiamas guzelis ar sustorėjimas burnoje ar kaklo srityje.
Svarbu tai, kad šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį. Tačiau jei jie nepraeina ilgiau nei dvi ar tris savaites, tai jau yra signalas kreiptis į gydytoją.
Ankstyva diagnostika šiuo atveju yra kritiškai svarbi. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė ją sėkmingai gydyti ir išvengti sudėtingų pasekmių.
Prevencija taip pat vaidina didelį vaidmenį. Atsisakius rūkymo, sumažinus alkoholio vartojimą, reguliariai tikrinant burnos sveikatą ir laiku gydant dantų problemas, galima reikšmingai sumažinti riziką.
Galiausiai svarbiausia – neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų. Net ir nedidelis pakitimas burnoje gali būti svarbus, jei jis užsitęsia ilgiau nei įprasta.
