Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pareiškė, kad Rusijos ekspansionistinės ambicijos driekiasi toli už Ukrainos ribų. Net jei karo alinamoje šalyje pavyktų pasiekti paliaubas, Maskva artimiausiais metais gali būti pasiruošusi naujiems agresijos veiksmams regione.
Šiuo klausimu jis pritarė kitiems Vidurio ir Rytų Europos lyderiams, kurie ne kartą įspėjo, kad bet koks Maskvai palankus taikos susitarimas tik paskatintų Kremlių dar labiau išnaudoti savo agresyvią politiką. Todėl būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, kad Europa sustiprintų savo gynybos architektūrą.
Šalys, esančios palei NATO ir Europos Sąjungos rytinę sieną, jaučia, kad daugiau nei trejus metus trunkantis karas Ukrainoje kelia egzistencinę grėsmę jų saugumui. Jų įsitikinimu, bet koks kompromisas, pripažįstantis Maskvos užgrobimus, tik paskatintų ją siekti dar daugiau.
Įspėjimai apie Rusijos plėtros planus
Fiala, kalbėdamas Čekijos ambasadorių susitikime, pabrėžė, jog Rusijos tikslai neapsiriboja vien Donbasu.
„Rusijos ambicijos nesustoja ties Donecko ir Luhansko sienomis. Net jei dabar būtų pasiektos paliaubos, kurių visi nuoširdžiai tikimės, be tinkamų žingsnių Rusija po kelerių metų bus pasiruošusi naujai ekspansijai,“ – sakė jis.
Maskva ne kartą pareikalavo, kad Ukraina oficialiai atsisakytų rytinių Donecko ir Luhansko regionų mainais į tariamą taiką. Nepaisant to, Rusija šiuos regionus kartu su dar dviem provincijomis aneksavo tik iš dalies juos kontroliuodama. Kyjivas kategoriškai atmeta galimybę atsisakyti bent dalies savo teritorijų.
Vienintelis atsakas – atgrasymas ir gynyba
Fiala akcentavo, kad vienintelis adekvatus atsakas į Rusijos keliamą tiesioginę grėsmę yra nuoseklus atgrasymas ir gynybinių pajėgumų stiprinimas.
Pasak jo, tik sustiprinta kolektyvinė Europos gynyba gali užtikrinti, kad Kremlius nesijaustų galintis daryti spaudimą kitoms šalims.
Saugumo garantijų svarba Ukrainai
Čekijos premjeras taip pat pabrėžė, jog bet koks taikos susitarimas turi būti lydimas tvirtų saugumo garantijų Ukrainai.
Ukraina ir jos sąjungininkai ne kartą pareiškė, kad garantijos yra būtinos, jog būtų atgrasinta Rusija, kuri dar 2014 metais užgrobė Krymą, o 2022-aisiais pradėjo plataus masto invaziją.
Daug Europos šalių, tarp jų Prancūzija, Didžioji Britanija, Lietuva ir Estija, jau pareiškė, kad esant paliauboms jos pasirengusios siųsti karius į Ukrainą taikos palaikymo tikslais.
Maskvos nepritarimas ir NATO klausimas
Maskva kategoriškai atmeta bet kokių europiečių karių dislokavimą Ukrainos teritorijoje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar praėjusią savaitę pareiškė, kad toks žingsnis būtų traktuojamas kaip užsienio karinė intervencija.
Be to, Kremlius nuolat priešinasi Ukrainos narystei NATO. Tokia narystė suteiktų šaliai patikimiausią garantiją, nes Aljanso penktasis straipsnis užtikrina, jog išpuolis prieš vieną narį laikomas išpuoliu prieš visus.
