Čekijai išlaidas gynybai mažinant iki mažiau nei 2 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies prezidentas Petras Pavelas sako ketinantis šią situaciją aptarti su valstybės ministru pirmininku.
„Asmeniškai aš į išlaidas gynybai žiūriu kaip į atsakomybės ir atsakingo, įtikinamo požiūrio ženklą. Jeigu šalis tikisi pasikliauti kolektyvinės gynybos sistema, pirmasis reikalavimas yra pačiai šaliai prisidėti prie tos kolektyvinės gynybos tiek, kiek reikia“, – ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu nors viena šalis nepasiekia finansinių įsipareigojimų, taip stato į pavojų viso Aljanso kolektyvinę gynybą. Šiuo atžvilgiu turiu kritiškai pasisakyti apie gynybai skirtą biudžetą Čekijos Respublikoje. Aš aptarsiu savo argumentus su ministru pirmininku ateinančią savaitę. Tikriausiai tai savaime gynybos biudžeto nepakeis, bet tikiu, kad Čekijos Respublika suvokia, kaip svarbu padidinti išlaidas gynybai“, – akcentavo jis.
Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymi, jog NATO narės turėtų rimtai vertinti įsipareigojimus, susijusius su gynybai skiriamomis lėšomis.
„Be jokios abejonės, NATO sutarė, kad 5 proc. (…) turi būti skirta (gynybai – ELTA) praktiškai iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio, bet tai reiškia, kad galima nuosekliai artėti prie šito lygio kiekvienais metais, skiriant vis didesnę gynybos išlaidų dalį. Šitą daryti yra būtina, nes manau, kad jeigu atsiras valstybių, kurios nukryps nuo šitos tendencijos, tai suduos smūgį net ne tiek tų valstybių patikimumui, kiek NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijos, patikimumui apskritai“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Todėl raginčiau visas valstybes labai rimtai vertinti savo prisiimtus įsipareigojimus ir siekti, kad gynybos išlaidos pasiektų nustatytą lygį“, – akcentavo šalies vadovas.
Kaip skelbta, vasario pabaigoje paaiškėjo, jog Čekijos premjero Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji populistų koalicija parengė biudžeto projektą, kuriame numatoma gynybos finansavimą mažinti 900 mln. eurų, palyginus su buvusios vyriausybės pasiūlymu 2026 metams – tai mažiau nei 2 proc. BVP.
ELTA primena, kad po to, kai D. Trumpas vėl buvo išrinktas JAV prezidentu, jo administracija spaudė Europos valstybes imtis veiksmų ir didinti finansavimą gynybai, Amerikai deklaruojant siekį daugiau dėmesio skirti Vakarų pusrutuliui ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regionui.
Aljanso narės pernai susitarė, kad iki 2035 m. gynybos finansavimas pasieks 5 proc. nuo BVP: 3,5 proc. BVP bus skiriama tiesioginėms karinėms išlaidoms, o 1,5 proc. – su gynyba susijusioms išlaidoms.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
