Nors po Černobylio katastrofos praėjo beveik 30 metų, kalbos apie tikrąsias nelaimės priežastis netyla iki šiol. Vieni kaltę verčia prižiūrėtojams, kiti – silpnoms elektrinės konstrukcijoms. Tačiau vieną kontroversiškiausių sprogimo versijų atskleis dokumentinis filmas „Rusų genys“ („The Russian Woodpecker“), kurį bus galima pamatyti spalio 15 dieną prasidėsiančiame žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Filme aiškiai ir be užuolankų teigiama – katastrofą suplanavo tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia.
Dažniausiai šiandien galima išgirsti keturias nelaimės versijas. Pagal vieną jų, katastrofą sukėlė nesėkminga Černobylio jėgainės konstrukcija bei apsaugos priemonių stygius. Sprogimo vietą tyrę užsienio mokslininkai pastebėjo, kad virš reaktoriaus nebuvo pastatytas apsauginis skydas, kuris katastrofos metu turėjo reaktorių „palaidoti“.
Antroji versija skelbia, kad kalti atominės elektrinės prižiūrėtojai, kurie leido reaktoriui nekontroliuojamai įsibėgėti. Šią versiją palaimino ir sovietų valdžia, paskelbusi ją oficialia. Vadinasi, šiuo metu atsivertus bet kokią enciklopediją ar žinyną galima aptikti būtent tokį katastrofos paaiškinimą.
Trečioji versija vadinama pačia politiškiausia. Jos šalinininkai teigia, jog kažkas prasmuko į reaktoriaus centrinę salę ir joje padėjo sprogmenis, kurių pėdsakai vėliau neva buvo aptikti ant kuro masės paviršiaus. Nemažai pritarėjų susilaukia ir ketvirtoji versija, aiškinanti, jog avariją sukėlė lokalus žemės drebėjimas.
Sklando kalbos ir apie katastrofą sukėlusį dirbtinį kamuolinį žaibą, kuris atsirado atliekant elektromechaninius bandymus, ir apie kovinį uraną, kuris buvo įstatytas į aktyvią jėgainės zoną, ir net apie nuotolinį geotektoninį ginklą.
Černobylis šiandien – lyg žemė po žmonių
Gytis Burauskas, reklamos internete specialistas ir aktyvus keliautojas, šią vasarą leidęsis į žygį pėsčiomis po buvusios atominės elektrinės teritoriją, pasakoja, jog šiandien Černobylis primena zoną po civilizacijos. „Pirmasis įspūdis ten nukeliavus – štai kaip atrodytų žemė po žmonių“, – atvirauja vaikinas.
Pasak jo, tragiški žmonių likimai ir sveiku protu nesuvokiamos istorijos justi kiekviename žingsnyje. Tarp daugiabučių sienų, sugriuvusiuose kiemuose, ligoninių rūsiuose, buvusiuose slaptuose kariniuose objektuose.
„Viena yra žiūrėti reportažus per televiziją, tačiau visai kas kita yra pamatyti ir patirti nelaimės pėdsakus pačiam“, – prisipažįsta G. Burauskas, į uždraustąją zoną keliavęs jau trečią kartą, tačiau šįkart – nelegaliai, per spygliuotą tvorą.
Šiandien zonoje gyvena ir vadinamieji „samasiolai“ – savavališkai į teritorija sugrįžę gyventojai, budi pareigūnai, sukasi metalo vagys. Sklando gandai, kad čia slapstosi ir nuo teisingumo bėgantys įvairaus plauko nusikaltėliai, o karts nuo karto teritoriją kerta nelegalūs „stalkeriai“.
Tiesa, keliautojas sako, kad daugelis žiniasklaidoje sklandančių mitų apie Černobylio zoną ir šalia esantį Pripetės miestą neatitinka tikrovės. Čia nelaksto šešiakojai šernai ir neauga keistų formų augalai. Priešingai, gamta po truputį atsiima tai, kas jai priklausė – Pripetės miestas virsta mišku.
Kontroversiška sąmokslo teorija – dokumentiniame filme
Šiais metais prestižiniame Sandanso kino festivalyje (JAV) Didįjį žiuri prizą dokumentikos kategorijoje laimėjęs Chado Gracia filmas „Rusų genys“ („The Russian Woodpecker“) į Černobylio nelaimės versijų ruletę sviedžia dar vieną kamuoliuką. Pasak pagrindinio filmo herojaus Fiodoro Aleksandrovičiaus, katastrofa buvo tyčia parengta Maskvoje ir turėjo nukreipti visuomenės dėmesį nuo itin slapto ir visa griaunančio ginklo – vadinamojo „rusų genio“.
„Rusų genys“ – tai radijo signalo perdavimo stotis, nuo 1970 metų veikusi visai šalia Černobylio atominės elektrinės. Genio stuksenimą primenantis signalas buvo toks galingas, jog sugebėdavo nutraukti virš Europos skraidančių lainerių telefono arba radijo ryšį bei pertraukti BBC televizijos transliacijas. Tuo metu į Šaltąjį karą įsivėlusiai Sovietų Sąjungai turėti tokį ginklą buvo itin paranku.
Tačiau šio slapto ginklo projektas, kaip rodoma filme, finansiškai buvo nesėkmingas ir galų gale žlugo. Norėdama tai nuslėpti, vadovybė jėgainėje liepė organizuoti avariją.
„Nors filme „Rusų genys“ pateikiamą katastrofos teoriją galima vertinti skeptiškai, tačiau aišku viena – nelaimė Černobylyje kelia daugiau klausimų nei atsakymų. O nepatogūs klausimai visada buvo, yra ir bus mūsų festivalio dėmesio centre. Mes „nemaitiname“ žiūrovų lengvais atsakymais. Filmai, kuriuos rodome, verčia diskutuoti, nesutikti, ginčytis, galiausiai – nelikti abejingais. Toks yra ir šis filmas“, – sako Gediminas Andriukaitis, festivalio „Nepatogus kinas“ direktorius.
9-asis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ vyks spalio 15-lapkričio 8 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Birštone ir Anykščiuose. Daugiau informacijos: www.nepatoguskinas.lt
