Šiais metais sukanka 26 metai nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos, kurios padarinius žmonija jus dar ilgai. Dalis radioaktyviųjų medžiagų ims mažėti tik po penkerių metų.
Atominės elektrinės darbuotojui nuspaudus avarinio stabdymo mygtuką, balandžio 26 dieną 1 valandą 23 minutės 40 sekundžių, įvyko vandens garų sukeltas sprogimas, kuris išgriovė reaktoriaus ir energijos bloko konstrukcijas, į aplinką išsviedė dalį radioaktyvių reaktoriaus šerdį sudarančių medžiagų ir sukėlė didžiulius gaisrus atominės elektrinės teritorijoje.
Įvyko didžiausia technologinė avarija žmonijos istorijoje – sprogimas 4-jame RBMK tipo Černobylio elektrinės bloke, tačiau apie tai informuoti pasaulį delsta. Nepataisomus sprogimo Černobylio AE padarinius bandyta nuslėpti net nuo tuometinio Sovietų Sąjungos generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo.
Pirmieji apie avariją pasauliui prabilo skandinavai. Praėjus vos kelioms valandoms po sprogimo atominėje elektrinėje radioaktyvūs debesys pasiekė Švediją ir Suomiją, o kitos dienos rytą apgaubė Šiaurės Italiją.
„Tą pačią dieną buvo suformuota vyriausybinė komisija, kurios vadovu paskirtas Borisas Šerbina. Komisijos užduotis buvo pašalinti sekmadienį Pripetėje įvykusios avarijos pasekmes. Iš pradžių niekas nežinojo, kokia tai rimta žala, niekas buvo pasiruošęs tokio masto avarijai“, – tragedijos minėjimo išvakarėse „Interfax“ naujienų agentūros spaudos konferencijoje Valstybinio komiteto „Černobylis“ pirmininkas Vasilijus Vozniakas.
Netrukus į Pripetę matuoti radiacijos lygio atvyko „kaukėti“ specialistai. Tik po dviejų dienų buvo evakuotas visas miestelis – apie 47-50 tūkstančių gyventojų, kuriems išvežti „be teisės sugrįžti“ prireikė 1,5 tūkst. autobusų ir 2 traukinių. Žmonėms nebuvo pasakyta, kad šį kraštą jie palieka amžiams. Skelbta, kad jie pasiimtų tik būtiniausius dokumentus. Taip esą siekta išvengti panikos. Kiek vėliau buvo evakuoti visi 30 kilometrų spinduliu nuo katastrofos vietos gyvenę asmenys.
Tuomet prasidėjo avarijos likvidavimo ir sarkofago kūrimo darbai, kuriuose dalyvavo ne tik kariškiai, bet ir šimtai tūkstančių įvairių profesijų darbuotojų. 7 tūkstančiai iš jų buvo lietuviai. „Nematomas“ pavojus padarė savo – dalis atvykusių tik iš pradžių bandė saugotis, o vėliau, nesuprasdami grėsmės, dirbo be kaukių ir kitų apsaugos priemonių.
Buvo sukurta net 18 galimų sarkofago variantų. Pasirinktasis „Prieganga“ buvo baigtas 1986 m. lapkritį. Mažiau nei po 2 metų darbas elektrinėje buvo atkurtas, tačiau 2000 m. elektrinė uždaryta amžiams.
Senasis sarkofagas turėjo saugoti 20 metų, o dabar kuriamas naujas, tarnausiantis mažiausiai dar keletą dešimtmečių. Projektas atsieis 990 milijonų eurų (3,416 milijardo litų). Ukraina naująjį sarkofagą planuoja užbaigti 2015 metais.
Prieš savaitę Rusijoje atlikta fono „Visuomenės nuomonė“ apklausa parodė, kad 80 proc. respondentų baiminasi pasikartosiančios panašios tragedijos, o 85 proc. gyventojų įsitikinę, kad atominės elektrinės kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai.
Po sprogimo į aplinką pateko didžiuliai radioaktyviųjų medžiagų kiekiai – urano izotopai, plutonis, jodas-131 (pusėjimo trukmė – 8 dienos), cezis-134 (pusėjimo trukmė – 2 metai), cezis-137 (pusėjimo trukmė – 30 metų), stroncis-90 (pusėjimo trukmė – 28 metai).
Išmetamų radionuklidų kiekiai žymiai sumažėjo tik gegužės 6 d., kai pavyko užgesinti įsiliepsnojusį grafitą, kitos radioaktyvios medžiagos į aplinką buvo išmetamos dar 20 dienų.
2011 kovo 11-osios branduolinė avarija Japonijos Fukušimos Dai–ichi atominėje elektrinėje – 10 kartų baisesnė už Černobylio, tačiau verčia susimąstyti apie tai, kad saugos atominės energetikos nėra…
Ištraukos iš režisieriaus Thomaso Johnsono filmo „Černobylio mūšis“ („The Battle of Chernobyl“, 2006 m., Prancūzija):
