Česnakas yra turtingas medžiagų, pasižyminčių antibiotinėmis savybėmis, šaltinis. Jame taip pat gausu vitaminų ir fitoncidų.
Tyrimai rodo, kad česnako fitoncidai veiksmingai slopina gripo virusus, taip pat choleros, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjus. Be to, česnakas gali gerinti širdies veiklą, spartinti audinių atsinaujinimo procesus ir teigiamai veikti virškinimo sulčių išsiskyrimą.
Šiuolaikinėje medicinoje česnakas naudojamas gydant plaučių tuberkuliozę, gripą ir dizenteriją, taip pat kaip antiparazitinė priemonė. Išoriškai jis taikomas pūlingoms opoms ir žaizdoms prižiūrėti, o klizmose – kovai su enterobiaze. Minimas ir jo teigiamas poveikis esant lėtiniam apsinuodijimui švinu. Liaudies medicinoje gripo profilaktikai ir gydymui kartais vartojamos šviežiai spaustos česnako sultys: į nosį lašinama po 2–3 lašus tris kartus per dieną.
Peršalus sutrintos česnako skiltelės vartojamos ir į vidų kaip dezinfekuojamoji priemonė. Taip pat česnako košelė kai kada naudojama kaip garstyčių kompresas, o esant galvos skausmui dedama ant smilkinių. Česnakas minimas ir kaip priemonė karpoms bei suragėjusiems odos sustorėjimams šalinti – sutrintas česnakas maišomas su šviežiais kiaulienos lašiniais.
Esant bendram silpnumui ir galvos svaigimui, rekomenduojama česnako tinktūra: 40 g nuluptų skiltelių užpilama 100 g spirito, 7 dienas laikoma sandariai uždarytame inde, po to nukošiama. Į nukoštą mišinį įpilama pipirmėčių tinktūros, o vartojama po 10–15 lašų 2–3 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio.
