Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog yra pagrindo pareikšti nepasitikėjimą šią kandidatūrą pateikusiam parlamento vadovui Juozui Olekui.
„Seimo pirmininko atsakomybė čia yra didelė. Ir aš kalbėčiau ne vien apie šį atvejį, nors jis, aišku, (buvo – ELTA) ryškiausias ir stipriausias smūgis J. Olekui, kaip Seimo pirmininkui “, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„Galime svarstyti ir dėl nepasitikėjimo (Seimo pirmininku – ELTA). Bet galutinio sprendimo dabar nėra. Aš manau, kad prielaidų tam prisikaupė labai daug“, – akcentavo parlamentarė.
Kaip skelbta, ketvirtadienį KT konstatavo, kad J. Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą KT padarė išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą.
Į KT kreipęsi Seimo nariai tikino, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų, paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.
Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į KT teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir KT įstatymo nuostatoms.
Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas ketvirtadienį teigė, jog kitą kandidatą į šias pareigas ketina teikti prasidėjus parlamento pavasario sesijai.
Tuo metu pats J. Sabatauskas žurnalistams tikino teismo verdiktą vertinantis kaip „Dievo pirštą, kad mano misija yra Seime ir ji dar nebaigta“.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
