Birželį cukinijos darže pagaliau „atsibunda“ ir pradeda sparčiai auginti lapus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad užteks leisti krūmui laisvai augti, o gamta pati viskuo pasirūpins. Tačiau neretai nutinka priešingai: lapai tampa milžiniški, krūmas užima pusę daržo, o cukinijų užauga vos viena kita – dar ir pasislėpusi po lapija. Kad augalas neeikvotų visų jėgų vien „žaliajai masei“, o daugiau dėmesio skirtų žiedams ir vaisiams, birželį verta atlikti paprastą, bet veiksmingą procedūrą – nugnybimą.
Cukinija iš prigimties yra savotiška „egoistė“. Jei jos augimo nekontroliuosite, ji leis ilgus ūglius ir augins didelius, skėtį primenančius lapus, kurie uždengia krūmo centrą nuo saulės. Nugnybimas ir dalies lapų pašalinimas atveria krūmo vidų – būtent ten dažniausiai formuojasi žiedai. Kai saulė pasiekia užuomazgas, vaisiai auga sparčiau. Be to, atvėrus krūmo centrą, žiedus lengviau pasiekia apdulkintojai, o tai tiesiogiai didina derliaus gausą.
Auginant krūmines cukinijas, pagrindinio stiebo nugnybti nereikia. Šios procedūros esmė – „palengvinti“ augalą. Birželį, kai krūmas jau sustiprėjęs, pašalinkite 2–3 didžiausius lapus pačiame centre. Rinkitės tuos, kurie labiausiai užstoja žiedus ir užuomazgas. Aštriu peiliu arba sekatoriumi lapus nupjaukite kuo arčiau pagrindo. Taip krūmas geriau vėdinsis, o augalas bus paskatintas formuoti daugiau užuomazgų.
Jei auginate vijoklines (šliaužiančias) cukinijas, taikoma kiek kitokia taktika. Kai pagrindinis stiebas pasiekia maždaug 1 metro ilgį, galima nugnybti jo viršūnę – pašalinti patį galiuką. Tai skatina augalą leisti šoninius ūglius. Būtent ant šoninių ūglių paprastai susiformuoja daugiau moteriškų žiedų, iš kurių vėliau ir užauga vaisiai.
Procedūrai geriausiai tinka rytas. Nugnybimą ar lapų šalinimą verta atlikti saulėtą rytą, kad per dieną pjūvio vietos spėtų apdžiūti ir tarsi „užsitraukti plutele“. Tuomet sumažėja rizika, kad į žaizdeles pateks infekcijos ar puvinį sukeliantys mikroorganizmai.
Laikantis šių paprastų taisyklių, cukinijos gali derėti gausiai ir be ilgesnių pertraukų iki pat rudens. Krūmai tampa tvirtesni, geriau apšviečiami, o derlius neretai pastebimai išauga – kartais net padvigubėja.
