D. Liekis: kodėl verta propaguoti vabzdžių valgymą Lietuvoje

Grynas.lt
Daumanto Liekio tekstas ir nuotr.

Kai pasaulyje nyksta vis daugiau pandų, baltųjų lokių ir kitų gyvūnų, kuriuos vakariečiai matė tik per televizorių, tačiau jų vardan nusprendė tapti vegetarais ir pradėti rūšiuoti šiukšles, žmonės tankiau apgyvendintuose regionuose net nemąstydami apie tokius kilnius tikslius jau seniai maitinasi „ekologiškai“ ir pigiai.

Vabzdžių valgymas arba entomofagija – ateities panacėja nuo bado ir šiltnamio efekto. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, dar birželį paskelbė 200 puslapių sąrašą su valgomų vabzdžių rūšimis, kurios turėtų būti veisiamos žmogaus maistui. Keli restoranai Vakarų Europoje papildė savo meniu patiekalais iš skėrių ir tarakonų, tačiau entomofagijai įsišaknyti mūsų mitybos kultūroje reikia daug daugiau pastangų.

Visų pirma, tai įpročio reikalas. Jei, pavyzdžiui, šiandien visiems vaikams darželiuose pietums patiektume svirplių troškinio, o vakarienei tėveliai leistų pakramtyt kelis egzotinius tarakonus, tai tie vaikai užaugtų neturėdami jokio pasišlykštėjimo jausmo matydami vabzdžius patiektus lėkštėje. Tačiau tam reikia perauklėti sąmoningą ir mąstančią suaugusių kartą, kuri maisto produktais laiko tik tai, kuo buvo maitinami nuo mažumės.

Užpildžius parduotuvių lentynas vabzdžių pusfabrikačiais ir paskelbus kelias akcijas, greičiausiai nieko gero neišeitų, tačiau jei patiekalai iš vabzdžių taptų prestižo ir mados reikalu, kuriuo sau lepintis gali leisti tik visokie puošeivos ir dabitos – atsirastų vilties kibirkštis, kad entomofagija taps tokia mada, kaip vegetarizmas ir „drobinių maišelių kultas“.

Tik bijau, kad Lietuvoje (kaip ir kitose mūsų regiono šalyse) vabzdžių valgymas ir liktų trumpalaikiu mados, o ne mitybos įpročio reikalu. Pirmoji problema – mūsų klimato sąlygos. Dėl jų, valgomos vabzdžių rūšys laisvėje gyvena sezoniškai (tačiau laisvėje gyvenančių vabzdžių nevertėtų mėginti valgyti). Kita problema – kaina. Norint vabzdžius veisti nelaisvėje, kaip pakaitalą mėsos produktams, vieno valgomo svirplio ar tarakono kaina būtų pernelyg aukšta, lyginant su kokybiškos vištienos ar jautienos žaliava.

Pavyzdžiui, jei 100 gramų vištienos krūtinėlės turi apie 20 gramų baltymų ir Lietuvos parduotuvėse vidutiniškai kainuoja 2 litus, tai norint gauti tuos pačius 20 gramų baltymų iš svirplių reikėtų suvartoti apie 200 gramų šių vabzdžių. Šiuo metu vieno svirplio rinkos kaina Lietuvoje ~20 centų (kaip pašaro egzotiniams augintiniams), o vienas suaugęs svirplys sveria apie 2-3 gramus. Reiškia, tam pačiam baltymų kiekiui gauti iš svirplių, kaip iš liesos mėsos reikėtų suvalgyti ~ 100 svirplių, o tai kainuotų apie 20 litų. Štai jums ir prabangos prekė visokiems restoranams!

Vabzdžių kaina būtų daug kuklesnė juos veisiant urmu ar importuojant specialiai žmogaus maistui. Tačiau tam reikia sukurti paklausą, nes priešingu atveju niekas nesiimtų tokio rizikingo verslo.
Mėgindamas inicijuoti vabzdžių valgymo „madą“, pasidalinsiu patirtimi, kurią man perdavė kadaise Lietuvoje viešėjusi kolegė iš Tailando. Gyvendama čia pusę metų ir bendraudama su biologais, kurie savo namuose laiko gausybę egzotinių augintinių ji ėmė ruošti patiekalus iš skėrių, svirplių, lervų ir tarakonų norėdama maloniai nustebinti svečius ir artimiau supažindinti su savo kultūra. Buvau nustebęs, kad tuos pačius tarakonus, kuriuos šeriu savo tarantulams galima puikiai paruošti su ryžiais ir morkomis ar susmulkinus įmaišyti į sausainių tešlą.

Čia pateikiu pirmąjį ir patį paprasčiausią receptą tarakonų paruošimui:

Jums reikės:

1. 50 gramų smulkių tarakonų (rekomenduotina Pycnoscelus surinamensis)
2. Žiupsnelio druskos
3. Alyvuogių aliejaus

Prieš pradedant, jei tarakonai gyvi, juos reikia numarinti. Tam negalima naudoti jokių nuodingų medžiagų. Geriausia vabzdžius uždaryti šaldymo kameroje kelioms valandoms.

Vėliau, negyvus vabzdžius reikėtų kruopščiai nuplauti švariame vandenyje ir padėti ant popierinio rankšluosčio nusausėti.

Mano kolegės iš Tailando patirtis byloja, kad prieš gaminant tarakonus ar tiesiasparnių būrio atstovus (žiogus, svirplius, skėrius) reikėtų pašalinti sparnus. Jie sunkiai kramtosi.

Šitaip paruoštus vabzdžius reikėtų sudėlioti ant alyvuogių aliejumi pateptos aliuminio folijos ar kepimo popieriaus, pabarstyti druska ir pašauti į orkaitę.

Kepti ~1 val. prie 100 laipsnių temperatūros. Gerai paruošti tarakonai ar tiesiasparniai skleidžia malonų, panašų į keptų saulėgrąžų kvapą.

Dėmesio! Nemėginkite ruošti ir valgyti laisvėje pagautų vabzdžių – jie gali būti apnuodyti pesticidais ar platinti ligas.