Pramogų industrija pirmadienį reagavo su nerimu ir sumišimu po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie ketinimą taikyti 100 proc. muito tarifą visiems filmams, sukurtiems už JAV ribų. Tačiau apie tai, kaip toks mokestis veiktų praktiškai, kol kas pateikta labai mažai detalių.
Patyrę kino studijų vadovai, anonimiškai kalbėję su naujienų agentūra „Reuters“, teigė, kad pirmadienį paskelbtas pranešimas paliko daugybę neatsakytų klausimų, nuo taikymo terminų iki to, kaip šis mokestis būtų įgyvendintas kino industrijoje, kurioje brangiausi filmai dažnai gaminami keliose skirtingose šalyse.
D. Trumpo pareiškimas nuskambėjo po susitikimo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje su jo vadinamu Holivudo ambasadoriumi aktoriumi Jonu Voightu, specialiuoju patarėju Stevenu Paulu ir žiniasklaidos vadovu Scottu Karolu.
Grupė svarstė įvairias priemones, kaip paskatinti filmų ir televizijos gamybą JAV, o tarp jų buvo siūlomos federalinės mokesčių lengvatos, mokesčių sistemos pakeitimai ir tarifų taikymas tam tikromis ribotomis aplinkybėmis. Tokio mokesčio įvedimas kino sektoriui būtų reikšmingas posūkis, nes tarifų politika būtų taikoma paslaugoms, o ne prekėms.
JAV kino paslaugų srityje turi ryškų prekybos perteklių, tad panaši politika galėtų paveikti sritį, kuri iki šiol jautėsi gana saugiai. Kaip anksčiau automobilių, farmacijos ar mikroprocesorių sektoriuose, taip ir dabar, kino industrijai gresia patekti į tarifų sukeltą nežinomybę.
Studijos jau seniai siekia mokesčių lengvatų, kad sustiprintų filmų gamybą Los Andžele. Tačiau vis daugiau projektų perkeliama į tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė, Kanada ar Australija dėl ten siūlomų lengvatų ir mažesnių darbo kaštų. Apklausos rodo, kad 2025–2026 metų projektams studijos prioritetą teiktų gamybai ne JAV teritorijoje.
Nors Baltųjų rūmų politika orientuota į JAV pramonės aktyvinimą, ankstesni tarifų įvedimai ir atsitraukimai jau pakenkė vartotojų bei verslo pasitikėjimui. O tarifai filmams – tai visiškai kita kategorija.
Viena studijos vadovų palygino filmų kūrimą su automobilių surinkimu, kur naudojamos skirtingos dalys, tokios kaip filmavimas, specialieji efektai ir kt., įgyvendinamos visame pasaulyje, o galutinė postprodukcija vykdoma JAV. Tad kyla klausimas – ar mokestis bus taikomas tik užsienyje atliktiems darbams, ar ir projektams, bendrai finansuojamiems užsienio partnerių?
Prodiuseris Toddas Garneris įspėjo, kad tokie tarifai gali netyčia numalšinti kūrybiškumą. Jis pateikė Steveno Spielbergo filmą „Gelbstint eilinį Rajaną“ kaip pavyzdį.
„Kaip tokį filmą nufilmuotum JAV? Šrivporto priemiestyje? O kaip dėl „Neįmanomos misijos“, kurios veiksmas vyksta visame pasaulyje?“ – kalbėjo Garneris iš Australijos, kur šiuo metu kuria veiksmo dramą „Runner“.
Priminsime, jog pirmadienį Trumpas pareiškė, kad prieš priimdamas galutinį sprendimą susitiks su industrijos atstovais. Baltieji rūmai taip pat pridūrė, kad filmų gamyba Holivude sumažėjo, tačiau sprendimas dėl tarifų dar nėra galutinis.
Tarptautinė teatro technikų sąjunga, atstovaujanti daugiau nei 170 tūkst. techninių darbuotojų, ragino vyriausybę imtis subalansuotų sprendimų ir kartu su bet kokiais tarifais pasiūlyti mokesčių lengvatas, kurios padėtų sugrąžinti darbus į JAV.
Tuo tarpu kino bendrovių akcijos pirmadienį smuktelėjo. „Netflix“, kuris remiasi pasauline gamybos infrastruktūra, nukrito 2 proc. „Disney“ ir „Comcast“, kuriems priklauso „Universal“, taip pat fiksavo nedidelius nuostolius. Kino teatrų tinklai „Cinemark“ ir „IMAX“ nukrito atitinkamai 1,6 proc. ir 2 proc.
Teisininkas Stephenas Weizeneckeris sakė, kad gamintojai, finansuotojai ir kino biurai dar tik bando suprasti, kaip tarifai būtų taikomi, tačiau bet kokie didesni mokesčiai, net jeigu jie siektų tik 10–20 proc., galėtų iš esmės panaikinti naudą filmavimui užsienyje.
Vis dėlto, kaip pažymėjo „TD Cowen“ analitikas Dougas Creutzas, tradiciniai kontrolės metodai, pavyzdžiui, patikros uostuose, tiesiog neveiks skaitmeninio amžiaus kontekste. Filmai transliuojami per globalias debesų infrastruktūras, kurios neturi fizinių sienų.
Verta pastebėti ir tai, kad Holivudo pajamos vis dar labiausiai priklauso nuo tarptautinių rinkų. 2024 metais apie 70 proc. pasaulinių bilietų pardavimų, iš viso apie 30 mlrd. dolerių, buvo gauta ne JAV ar Kanadoje, sakė bendrovės „The Boxoffice Company“ viceprezidentas Danielis Loria.
