Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas neseniai išreiškė norą prisijungti prie siūlomų taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos. Jo viešas raginimas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui priimti Vladimiro Putino pasiūlymą paskatino aktyvius diplomatinius veiksmus nuo Europos iki Artimųjų Rytų.
V. Putinas dar sekmadienį pasiūlė surengti tiesiogines derybas su Ukraina. D. Trumpas viešai paragino V. Zelenskį sutikti ir pastarasis tai padarė, tačiau su sąlyga, kad Rusijos prezidentas pats dalyvaus asmeniškai.
Kitą dieną D. Trumpas netikėtai pranešė, kad gali pats prisijungti prie šių derybų Stambule, Turkijos mieste, jungiančiame Europą ir Aziją.
„Man suplanuota labai daug susitikimų, bet galvoju iš tikrųjų ten nuskristi. Viskas priklauso nuo to, ar matau realias galimybes, bet tai turi būti padaryta“, – sakė D. Trumpas prieš išvykdamas į savo antrąją užsienio kelionę nuo antrosios kadencijos pradžios 2025 metų sausį. Jis pridūrė: „Nenuvertinkite ketvirtadienio Stambule.“
Derybos Stambule ir diplomatinis šurmulys
Po šio pareiškimo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio aptarė galimą ugnies nutraukimo kelią su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos užsienio reikalų ministrais ir ES diplomatijos vadovu. Prie diskusijų prisijungė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha bei jo kolegos iš Vokietijos ir Lenkijos.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kalbėjosi su Turkijos ministru Hakan Fidan. Kremlius pakartotinai dėkojo Kinijai, Saudo Arabijai, Jungtiniams Arabų Emyratams ir Katarui už tarpininkavimą.
Karo kontekstas: nuo invazijos iki naujos diplomatinės fazės
V. Putinas pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį. Karas jau pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių ir sukėlė rimčiausią Vakarų bei Rusijos konfrontaciją nuo 1962 metų Kubos krizės.
Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, Kremlius anksčiau buvo išreiškęs susidomėjimą galimu ugnies nutraukimu per Trumpą, bet atsisakė bet kokių teritorinių nuolaidų ir reikalavo, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO siekių.
Stambulo deryboms galėtų būti istorinė reikšmė – jei V. Zelenskis ir V. Putinas iš tikrųjų susitiktų akis į akį ketvirtadienį, tai būtų pirmasis jų tiesioginis susitikimas nuo 2019 metų gruodžio.
Kremlius: pasiruošę „rimtam ilgalaikiam taikos sprendimui“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Rusija yra „pasiryžusi rimtai ieškoti ilgalaikio taikaus sprendimo“. Vis dėlto jis atsisakė pateikti daugiau detalių, pasakęs: „Tai viskas, ką šiuo metu galiu pasakyti.“
V. Putinas ir jo administracija ne kartą minėjo 2022 metais derintą taikos juodraštį, kuriame Ukraina būtų įsipareigojusi likti neutrali mainais į saugumo garantijas iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų.
Derybų sąlygos ir spaudimas Rusijai
Ukraina ir kai kurie jos Europos partneriai pareiškė, kad Rusija turi be išlygų sutikti su 30 dienų paliaubomis, kurios įsigaliotų nuo pirmadienio. Priešingu atveju būtų įvestos naujos sankcijos. Kremlius į tai atsakė, kad su ultimatumais nebendraus.
Šiuo metu Rusijos pajėgos kontroliuoja apie penktadalį Ukrainos teritorijos – visą Krymą, beveik visą Luhansko sritį bei didžiąją dalį Donecko, Zaporižios ir Chersono regionų, taip pat nedidelę Charkivo srities dalį. Nors puolimo tempas sulėtėjęs, susirėmimai vyksta visoje fronto linijoje.
Tikimybė proveržiui – atsargus optimizmas
Kai kurie politikai mato Stambulo derybas kaip retą galimybę pasiekti proveržį. Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad šįkart derybos gali nueiti toliau nei 2022-aisiais, jei Ukrainos delegacija atsisakys ultimatumų ir bus pasirengusi ieškoti kompromisų.
„Jei ukrainiečiai pasirodys su mandatu atsisakyti reikalavimų ir ieškoti bendro pagrindo, manau, kad tikrai įmanoma žengti dar toliau nei tada“, – cituojamas Kosačiovas leidinyje „Izvestia“.
Šiuo metu pasaulio akys krypsta į Stambulą, jei šios derybos įvyks, jos gali tapti didžiausiu diplomatiniu bandymu užbaigti kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
