Daiktų internetas neabejotinai yra vienas pagrindinių XXI a. atributų. Tarpusavyje sujungti įvairūs įrenginiai ne tik praplečia savo galimybes, bet ir ženkliai keičia kasdienį žmonių gyvenimą. „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky Chen neabejoja, kad įsibėgėjus 5G erai daiktų interneto plėtra įgaus dar didesnį pagreitį. Remiantis „Statista“ skaičiavimais, prognozuojama, kad 2021 m. bendrą daiktų interneto tinklą sudarys 35,8 mlrd. skirtingų įrenginių, o iki 2025-ųjų šis skaičius padidės iki 75,4 mlrd.
Jau dabar daiktų interneto pagalba galima lengviau apsipirkti, optimizuoti gamybos procesus, pasirūpinti namų saugumu ar netgi identifikuoti sveikatos sutrikimus. Ricky Chen apžvelgia, kokie daiktų interneto pavyzdžiai labiausiai atskleidžia minėtos technologijos potencialą.
Išmanusis namų valdymas
Kalbant apie daiktų internetą, dažnam pirmiausia tai asocijuojasi su išmaniaisiais namais. Šiais laikais jau nieko nebestebina įvairūs namų apyvokos daiktai ar kiti įrenginiai, kurie sujungti į tą patį tinklą ir gebantys bendrauti tarpusavyje. O namo šeimininko patogumui visus šiuos prietaisus įprastai galima per atstumą valdyti savo išmaniuoju telefonu.
„Namų apšvietimas, oro kondicionavimas, šildymo sistema, šaldytuvas, dujinė viryklė, robotas-siurblys ar netgi išmanioji lauko durų spyna – visi šie prietaisai gali būti prijungti prie interneto tinklo ir yra valdomi telefonu. Netgi būdami kitame pasaulio krašte galite patikrinti, ar jūsų namai tikrai užrakinti ir kokia yra jūsų miegamojo temperatūra“, – pasakoja Ricky Chen.
Didžioji dauguma šių įrenginių gali sėkmingai komunikuoti tarpusavyje, taip palengvindami namų buitį. Šiais laikais jau yra kuriamos išmaniosios durų spynos, kurios atsirakinti gali tik su savininko piršto antspaudu arba kai jo išmanusis telefonas yra per nedidelį atstumą nuo durų. Taigi grįžus namo su pirkiniais abiejose rankos bus galima nesivarginti, kad dar reikės išsitraukti raktus ir atsirakinti duris. Šiuo atveju išmanusis telefonas durų spynai perduos signalą, kad ši atsirakintų automatiškai.
Automobilis be vairuotojo
Kita svarbi sritis, neišvengiamai susijusi su daiktų internetu, yra savaeigių automobilių pramonė. Nors automobiliai be vairuotojo anksčiau buvo matomi nebent fantastiniuose filmuose, šiandien tai jau praktiškai tapo realybe.
Automobilių gamintojai ar pavėžėjimo paslaugas teikiančios tarptautinės kompanijos jau ne vienerius metus realiomis eismo sąlygomis išbando autonominius automobilius. Tikriausiai derėtų akcentuoti, kad kol kas jie labiau yra prototipų stadijoje ir nėra skirti masiniam naudojimui. Tiesa, pirkėjams jau yra siūlomi pusiau autonominiai automobiliai.
Kaip pasakoja „Huawei“ atstovas, pagrindinė autonominių automobilių idėja yra ta, kad jiems nereikia vairuotojų įsikišimo. Pastarąjį atstoja daugybė įvairių prietaisų, pradedant jutikliais, giroskopais, debesijos architektūra ir kt. Visas šis kompleksas leidžia surinkti ir apdoroti milžiniškus duomenų kiekis tam, kad transporto priemonė saugiai pasiektų savo tikslą be žmogaus įsikišimo.
„Šiuo atveju dirbtinis intelektas ir nuolatinis mokymasis taip pat yra esminiai aspektai. Pernai mūsų kompanija pademonstravo „Porsche Panamera“ automobilį, kurį vairavo „Mate 10 Pro“ telefonas. Minėto įrenginio pakako, kad automobilis galėtų važiuoti tiesiai, atpažinti kliūtis ir jas aplenkti“, – pasakoja Ricky Chen.
Parduotuvės be kasų
Daiktų interneto technologijos sparčiai žengia į prekybos rinką. Užsienio šalyse jau steigiamos išmaniosios parduotuvės, kuriose nėra visiems įprastų kasų. Apsipirkimo procesas keliamas į naują lygmenį. Šiandien norint apsipirkti jau galima apsieiti be grynųjų pinigų, banko kortelės ir apskritai piniginės.
Išmaniosiose parduotuvėse pirkėjui paėmus konkrečią prekę iš lentynos, suveikia specialūs jutikliai ir prekė tuo pačiu atsiduria virtualiame krepšelyje, visai kaip apsiperkant internetu. Prekę padėjus atgal į lentyną, ji iš virtualaus krepšelio dingsta.
Galiausiai, išsirinkus norimas prekes ir išėjus iš parduotuvės pro specialius vartelius, vėlgi suveikia specialūs jutikliai, kurie identifikuoja pirkėjo tapatybę ir automatiškai nuskaito pinigus už pirkinius iš banko ar specialios parduotuvės sąskaitos.
„Negana to, daiktų interneto bei dirbtinio intelekto pagalba apsipirkti paprasčiau galima ir turint savo išmanųjį telefoną. Pavyzdžiui, gatvėje pamačius plakatą į filmą ir jį nufotografavus, vos keliais mygtuko paspaudimais galima įsigyti bilietus į to filmo seansą“, – kalba Ricky Chen.
Daiktų internetas gelbsti gyvybes
Dėvimi įrenginiai, skirti sekti ir analizuoti duomenis apie žmogaus sveikatą bei fizinį aktyvumą, yra dar vienas plačiai taikomas daiktų interneto pavyzdys. Specialūs jutikliai renka duomenis, o prie interneto ryšio prijungti įrenginiai užtikrina operatyvią bei išsamią jų analizę.
„Štai šiemet pristatytas „Huawei Watch GT 2“ išmanusis laikrodis stebi žmogaus miego kokybę ar netgi streso lygį. Surinkti duomenys yra analizuojami dirbtinio intelekto, o po to teikiamos ataskaitos apie streso indeksą ar miegą“, – apie galimybes pasakoja Ricky Chen.
Negana to, dėvimieji įrenginiai jau yra pažengę tiek, kad gali nuspėti sveikatos problemas ar galimus sutrikimus dar tuomet, kai pats žmogus nejaučia jokių negalavimų. Esant reikalui, surinkti duomenys gali būti išsiųsti medicinos įstaigai ir vėliau pateikiamos gydytojų rekomendacijos. Šiandien daiktų internetas netgi gali iškviesti ir greitąją pagalbą, jeigu žmogui kas nors nutiko ir jis to pats negali padaryti. Todėl galima drąsiai teigti, kad šiuolaikinės technologijos prisideda prie sveikatos apsaugos ir gelbsti gyvybes.
Išmanusis miestų valdymas
Daiktų internetas gali būti naudingas ne tik kalbant apie namus ar vieno žmogaus sveikatos priežiūrą, bet ir žvelgiant šiek tiek globaliau – valdant miestus. Miesto infrastruktūra įprastai būna itin sudėtinga bei susidedanti iš šimtų ar netgi tūkstančių skirtingų procesų.
„Gatvių apšvietimas, vandentiekio ir šildymo sistemos, elektros tiekimas, šviesoforų reguliavimas – tai tik maža dalis to, ką yra būtina prižiūrėti mieste. Laimei, šiuolaikinės technologijos visus šiuos procesus leidžia ne tik supaprastinti, bet ir optimizuoti“, – pasakoja Ricky Chen.
Kaip vieną išmanaus miesto pavyzdžių ekspertas pateikia eismo reguliavimą. Anot „Huawei Technologies“ vadovo Baltijos šalyse, specialūs jutikliai stebi bei analizuoja transporto srautus gatvėse ir interneto pagalba atitinkamai sureguliuoja šviesoforų signalus taip, kad eismas taptų maksimaliai pralaidus. Analogiškas principas gali būti taikomas ir gatvių apšvietimui, elektros tiekimui, pastatų šildymui ir t. t. Pavyzdžiui, sistemoms identifikavus išaugusį elektros poreikį, operatyviai duodamas signalas už miesto esančiai elektrinei padidinti pajėgumus.
Ricky Chen nuomone, daiktų interneto potencialas dar labiau atsiskleis tuomet, kai globaliu mastu ims veikti 5G ryšys.
„Tai atvers naujų galimybių ir pasaulį pakeis negrįžtamai. Neabejoju, kad mūsų pasaulis taps dar saugesnis ir patogesnis, o daiktų internetas leis daugiau laiko skirti sau bei artimiesiems“, – įsitikinęs kompanijos atstovas.
