Natūralaus įdegio troškimas vasarą virsta kone masine manija. Vieni deginasi saulėje nuo pirmųjų šiltų dienų, kiti renkasi savaiminio įdegio priemones – kremus, putas, losjonus. Pastarųjų populiarumas auga, nes jos leidžia pasiekti rudą atspalvį be saulės spindulių. Tačiau ar tikrai šios priemonės yra saugios?
Dalis vartotojų tikisi, kad savaiminis įdegis yra ne tik greitesnis, bet ir švelnesnis būdas gražinti odos spalvą. Vis dėlto daugelis nesusimąsto, kas slypi toje bronzinę spalvą suteikiančioje kosmetikoje. Etiketės primargintos sudėtingų pavadinimų, o gamintojų pažadai skamba patraukliai, tačiau ką apie tai mano odos priežiūros specialistai?
Odos gydytojai vis dažniau kalba apie švelnius pasirinkimus, tačiau kartu perspėja – ne viskas, kas atrodo nekenksminga, iš tiesų taip ir yra. Savaiminio įdegio produktų naudojimas tikrai saugesnis nei ultravioletinių spindulių vonios, bet tai dar nereiškia, kad rizikos nėra. Tad kas slypi tame dirbtiniame švytėjime?
Kaip veikia savaiminio įdegio priemonės?
Dauguma jų savo veikliąją medžiagą grindžia dihidroksiacetonu (DHA) – tai natūralus cukrus, kuris sąveikauja su viršutiniu odos sluoksniu. Susidaro pigmentai, suteikiantys rudą atspalvį. Viskas vyksta paviršiuje, todėl įdegis nėra gilus – jis nusiplauna su negyvomis odos ląstelėmis per kelias dienas.
Atrodo paprasta, bet ši cheminė reakcija taip pat išskiria laisvuosius radikalus, o tai jau yra klausimas dermatologams. Specialistai pastebi, kad nors DHA laikomas saugiu, netinkamas jo kiekis ar per dažnas naudojimas gali sukelti odos sausėjimą, paraudimą, alergines reakcijas.
Be to, kai kurios priemonės papildomos kvapiosiomis medžiagomis ar konservantais, kurie ypač jautriai odai gali tapti iššūkiu. Tad net ir švelniai atrodančios putos reikalauja atsargumo. Įdegio priemonės neveikia giliai, todėl jos neapsaugo nuo saulės žalos.
Tai itin svarbu pabrėžti – savaiminis įdegis nesuteikia jokio UV filtro. Kai kurie vartotojai suklysta manydami, kad įdegusi oda savaime yra apsaugota, o tai gali baigtis skausmingais nudegimais.
Ar saulės vonios tikrai blogesnės?
Deginimasis saulėje be apsaugos laikomas viena iš pagrindinių odos vėžio priežasčių. Ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis naikina kolageną, skatina pigmentinių dėmių atsiradimą, spartina odos senėjimą. Ir vis dėlto kai kurie žmonės pasitiki natūralumu – saulė gi gamtos dalis.
Tačiau specialistai tai vadina klaidinančiu argumentu. Nors saulė reikalinga vitamino D gamybai, jos poveikis turi būti griežtai ribojamas. Be apsauginių priemonių net ir trumpas pabuvimas saulėje gali pakenkti, o ypač vaikams, šviesios odos žmonėms ar turintiems daug apgamų.
Čia savaiminio įdegio produktai turi vieną didelį pranašumą – jie nekenkia odos ląstelių DNR. Tačiau, vėlgi, tai nereiškia, kad jos yra visiškai saugios. Netinkamai naudojamos priemonės gali užkimšti poras, skatinti spuogus ar sukelti bėrimus. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie turi jautrią, alergišką ar linkusią į aknę odą.
Ką renkasi specialistai?
Dermatologai vieningai sutaria – savaiminio įdegio produktai yra žymiai mažiau kenksmingi nei ultravioletiniai spinduliai. Tačiau kartu jie primena, kad šios priemonės nėra odos priežiūros dalis. Jos kosmetinės, o ne terapinės. Todėl naudoti jas reikia su saiku ir atsakingai.
Rekomenduojama rinktis priemones, kurių sudėtis kuo trumpesnė ir aiškesnė. Geriausia vengti intensyvaus kvapo, alkoholio, dirbtinių dažiklių. Prieš tepant visą kūną, verta išbandyti mažame odos plote – taip galima įsitikinti, kad nebus jokios reakcijos. Taip pat svarbu drėkinti odą – tiek prieš naudojimą, tiek po jo.
Specialistai sako paprastai – jei žmogus trokšta įdegio, saugiausias kelias yra iš buteliuko. Bet net tada reikia atsargumo. O saulėje, net ir švelnioje, be apsaugos būti – tiesiog nevalia.
