Pastaraisiais metais bankomatų skaičius Lietuvoje mažėja, o diskusijos apie jų ateitį tampa vis aktualesnės. Vieni teigia, kad skaitmeninės technologijos ir mobiliųjų programėlių plėtra pavers bankomatus atgyvena. Kiti, kad jie vis dar reikalingi bent daliai visuomenės, ypač regionuose ir tarp vyresnio amžiaus gyventojų.
Tad ar iš tiesų laukia diena, kai bankomatų neliks visiškai? Šiandien pinigai gali būti išgryninami ne tik iš bankomatų, bet ir kasose, prekybos centruose ar net terminaluose, kuriuose galima atlikti ir sąskaitos papildymą, ir sąskaitų apmokėjimą.
Kortelės ir atsiskaitymai naudojant telefoną ar laikrodį tapo tokie įprasti, kad kai kurie žmonės metų metus neturėjo grynųjų rankoje. O kai kurie net ir banko kortelės neturi, nes viską valdo per išmanųjį įrenginį.
Bet ar tai reiškia, kad tokie pasikeitimai išstums bankomatus visiems laikams? Norint atsakyti, verta pažvelgti į tendencijas, technologijas, žmonių įpročius bei tai, kaip kinta finansinių paslaugų poreikis visuomenėje.
Skaitmeninė revoliucija keičia grynųjų poreikį
Per pastaruosius dešimt metų elektroniniai atsiskaitymai išaugo šimtais procentų. Vien Lietuvoje bankų mobiliosios programėlės tapo kasdienybės dalimi, jos leidžia atlikti beveik viską, ką anksčiau reikėjo eiti daryti į banko skyrių ar prie bankomato.
Pervedimai tarp žmonių, sąskaitų apmokėjimas, net pinigų išgryninimas be kortelės, tai įrankiai, kuriuos vis daugiau žmonių išbando ir prisijaukina.
Tai keičia patį grynųjų pinigų suvokimą. Jie vis dažniau laikomi ne patogiu atsiskaitymo būdu, o veikiau atsarginiu variantu, kai neveikia technika ar susiduriama su paslaugų tiekimo sutrikimais. Tačiau daugeliui, ypač jaunesniems, šie nesklandumai atrodo reti, todėl grynieji tampa nebenaudojami savaime.
Tiesa, net ir elektroninės mokėjimo priemonės turi savo rizikas, nuo saugumo spragų iki techninių gedimų. Kai kuriais atvejais grynieji dar gali būti ne tik patogesni, bet ir būtini, pavyzdžiui, kai kuriose mugėse, turgavietėse ar mažose įstaigose, kur kortelių terminalai vis dar nėra plačiai naudojami.
Kaimų ir vyresnių žmonių realybė
Nors miestuose pinigų išgryninimas tampa vis retesniu veiksmu, regionuose padėtis kita. Daugelyje Lietuvos miestelių bankomatų vis mažėja, kai kurios vietovės netenka paskutinio jų turėto banko skyriaus. Tai kelia socialinę įtampą, ypač tarp pensinio amžiaus žmonių, kurių dalis tebenaudoja grynuosius kaip pagrindinę finansinę priemonę.
Senjorai ne visada pasitiki mobiliosiomis programėlėmis, o ir technologinis raštingumas šiandien yra didelė problema. Jei bankomatai bus visiškai išnaikinti, šiai visuomenės daliai teks kreiptis pagalbos net dėl elementarių operacijų. Tai galėtų padidinti jų priklausomybę nuo kitų žmonių bei atskirtį nuo visų kitų skaitmenizuotų paslaugų naudotojų.
Dėl šios priežasties bankai ir valdžios institucijos vis dar svarsto kompromisinius sprendimus – nuo bendrų bankomatų tinklų kūrimo iki iniciatyvų, leidžiančių išsigryninti pinigus parduotuvėse ar per mobilius pinigų vežėjus, kurie reguliariai lankytų atokesnes vietoves.
Kas nutiks, kai grynųjų nebeliks visai?
Vis labiau svarstoma, kad po keliolikos metų grynieji pinigai gali išnykti arba tapti labai retai naudojami. Tą jau dabar galima stebėti kai kuriose Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kur dauguma bankų nebeturi grynųjų pinigų paslaugų. Tokia kryptis neišvengiamai paveiktų ir bankomatų tinklą.
Bankomatų priežiūra, apsauga ir pildymas kainuoja, o kai naudojimas krenta, vis daugiau bankų skaičiuoja, kad tai tiesiog ekonomiškai neapsimoka. Atsirasdami tik svarbiausiose lokacijose, bankomatai gali likti tik kaip atsarginis sprendimas nenumatytais atvejais.
Kita vertus, staigus perėjimas prie visiško grynųjų atsisakymo gali sukelti pasipriešinimą, tiek iš vartotojų, tiek iš ekspertų, kurie primena apie skaitmeninės priklausomybės rizikas, duomenų sekimo klausimus bei visų finansinių srautų matomumą valdžiai ar trečiosioms šalims.
Bankomatų ateitis – ne išnykimas, o transformacija
Kalbėdami apie galimą bankomatų išnykimą, galbūt verta keisti požiūrį. Tai bus ne jų mirtis, o transformacija. Bankomatai jau dabar siūlo daugiau nei tik pinigų išgryninimą. Čia galima apmokėti sąskaitas, įnešti pinigus, o kai kur net ir atlikti pervedimus.
Ateities bankomatai gali tapti labiau panašūs į savitarnos terminalus, prijungtus prie daugybės paslaugų, ne tik bankinių, bet ir valstybinių. Jei technologijos leis efektyviai susieti skirtingas sistemas, bankomatas ateityje gali būti kaip fizinis taškas skaitmeninėje erdvėje tiems, kuriems tokie taškai vis dar būtini.
Galutinis scenarijus greičiausiai nebus viskas arba nieko. Bankomatai neišnyks per vieną naktį, bet jų vaidmuo tikrai keisis. Galbūt po dvidešimties metų juos matysime tik miestų centruose ar specialiuose centruose.
Bet vienu dalyku galima neabejoti – jie vis dar atlieka svarbią funkciją, kuri nesibaigs taip greitai, kaip kai kam norėtųsi.
