Visoje Europoje vis garsiau kalbama apie šviesos taršą – pernelyg ryški naktinė miestų šviesa trikdo žmonių miegą, klaidina gyvūnus ir tampa svarbia aplinkosaugos reguliavimo tema. Danijoje išbandytas netradicinis sprendimas rodo, kad siekiant sumažinti poveikį aplinkai nebūtina visiškai išjungti gatvių apšvietimo – kartais pakanka pakeisti jo spalvą.
Eksperimentinis apšvietimas įdiegtas Gladsaksės savivaldybėje, žaliojoje juostoje palei Frederiksborgvej kelią – svarbią arteriją, jungiančią priemiesčius su miesto centru. Šioje teritorijoje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, taip pat yra gamtiniai koridoriai, kuriuose gyvena ir migruoja šikšnosparniai.
Projektas apima kelis šimtus metrų trasos, kurioje pastatyti specialūs žemi stulpeliai su raudonomis LED lempomis. Jie išdėstyti taip, kad užtikrintų pakankamą matomumą žmonėms ir tuo pačiu ribotų šviesos sklidimą į aplinką. Pėsčiųjų perėjose lempos pakeltos iki maždaug 3,5 metro aukščio, kad pagerintų vairuotojų matomumą ir saugumą.
Kodėl pasirinkta raudona šviesa?
Naujoji apšvietimo sistema nėra atsitiktinis sprendimas. Tyrimai rodo, kad trumpesnio bangos ilgio šviesa – balta ar melsva – daug stipriau trikdo gyvūnų biologinius ritmus ir keičia jų naktinį elgesį. Raudonos šviesos poveikis aplinkai mažesnis, tačiau ji išlieka pakankamai funkcionali pėstiesiems, dviratininkams ir vairuotojams.
Pagrindinis impulso šiam projektui šaltinis – stebėjimai, kad balta šviesa labai stipriai trikdo šikšnosparnius, kurie šį žaliąjį koridorių naudoja kaip skrydžių ir maitinimosi trasą. Siekiant apsaugoti jų natūralius judėjimo kelius, buvo nuspręsta išbandyti kitokį, mažiau trikdantį apšvietimą.
Projektas parengtas bendradarbiaujant apšvietimo specialistams ir gamtininkams. Pagrindinis tikslas – suderinti žmonių saugumo poreikius su laukinės gamtos apsauga. Raudonosios šviesos spektro pasirinkimas tapo kompromisu tarp saugaus eismo ir jautraus vietos ekosistemos išsaugojimo.
Ar tai – nauja miesto apšvietimo kryptis?
Nors šiuo metu raudonas apšvietimas naudojamas tik viename ruože, jis jau sulaukia miestų planuotojų ir ekologų dėmesio visoje Europoje. Vis daugiau miestų susiduria su šviesos taršos problema, kuri, kaip ir triukšmas ar išmetamosios dujos, daro apčiuopiamą poveikį žmonių sveikatai ir gamtos procesams.
Ekspertai pabrėžia, kad Danijos projektas nėra paskutinė stotelė, o veikiau pradžia platesnei diskusijai apie tai, kaip turėtų atrodyti ateities gatvių apšvietimas. Siekiama kurti tokias sistemas, kurios užtikrintų saugumą keliuose, bet kuo mažiau trikdytų aplinkinius ekosistemų gyventojus ir natūralią naktinę aplinką.
