Dano H. Vibskovo madoje karaliauja humoras (Interviu, Foto)

Dovilė Raustytė

Visai neseniai, Niujorke duris atvėrė danų dizainerio Henriko Vibskovo (28) drabužių parduotuvė. Soho rajone, stilingo interjero apsuptyje, madą dievinančius praeivius linksmina skandinaviškus stereotipus sulaužę H. Vibskovo kūriniai vyrams ir moterims.

Interviu su dizaineriu, kuris jau 10 metų savo išradingumą visuomet patikrina naudodamasis humoru. Ką padarė ir 2012 m. pavasario–vasaros kolekcijoje, paties dizainerio vadinamoje „šventvagiška LSD kelione“.

Kai net mados pasaulis dejuoja dėl vis grėsmingesnės finansinės krizės, jūs atidarote butiką Niujorke. Kas paskatino taip pasielgti?

Niekas, tiesiog to labai labai seniai norėjau. Vis vien nuolat siųsdavau krūvas savo kurtų drabužių į Niujorką. Kai tik įstengiau ten įsikurti, iš karto tai padariau.

Ar parduotuvės interjerą kūrėte pats ar patikėjote tai šios srities profesionalams?

Užsiimu ne tik drabužiu dizainu, bet ir vaizdo projekcijų kūrimu. Pakeisti aplinką – vienas mano mėgstamiausių iššūkių. Taip pat elgiausi atidarydamas parduotuves Kopenhagoje ir Osle.

Kas jūs pirmiausia – dizaineris ar menininkas?

Visų pirma – aš muzikantas. Pradėjau groti būgnais, kai man buvo 10 metų, ir darau tai iki šiol. Mano grupė „Trentemøller“ šiuo metu pasauliniame ture. Ir būčiau kartu su jais, jei ne ką tik gimęs vaikelis.

Kokią muziką klausote?

Man patinka elektroninė muzika. Mano favoritų sąraše – James Murphy. Didžiuojuosi, kad jis nešioja kojines, kurias sukūriau. Įrašinėju tiek dramenbeisui artimą muziką, tiek garsus poezijos skaitymo performansams. Tad mano namie skambanti muzika svyruoja tarp klausomos nuo narkotikų apsvaigusių paauglių iki vyno gurkšnojančių, prie stalų susėdusių pensininkų.

Koks svarbiausias 2012 m. pavasario-vasaros kolekcijos akcentas?

Spalvos. Visais būdais stengiausi jas atgaivinti. Kurį laiką ypač skandinaviškoje madoje buvo vien juodi atspalviai.

Laužote skandinaviškus rėmus?

Manau, kad taip. Tačiau jei labai norėčiau, galėčiau sukurti tokį pat gerą juodą, pilką, niūrų skandinavišką šūdą (juokiasi).

Kas jus įkvepia?

Absoliučiai viskas ir kai to visko yra labai daug. Miegas, pasivaikščiojimai, kelionės, muziejai, muzika, dizainas, vaikai… Mano įkvėpėjų sąrašas begalinis.

Ar mažoje šalyje, tokioje kaip Danija, yra privalumų menininkams?

Tikrai, taip. Buvimas už didžiojo pasaulio ribų, mažoms tautoms leidžia jį stebėti ir vėliau atiduoti jam neįprastą, išgrynintą produktą.

Humoro vaidmuo madoje apskritai?

Humoras yra puiki priemonė suvienyti žmones. Danų humoras ypatingas. Jame sarkazmas sumišęs su ironija.

Koks tavo svajonių projektas?

Norėčiau sukurti namus, pavyzdžiui, uoste – jie būtų sudaryti iš kelių šimtų trikampių, po kambarius reikėtų plaukioti, o durys būtų banginio burna. Ir tie namai būtų statomi tik dvidešimčiai metų, vėliau nugriaunami, užleidžiant vietą naujiems projektams.

Kokioje aplinkoje augote? Kaip manai, ar ji daro didelę įtaką žmogaus ateičiai?

Aš mokiausi tarptautinėje menų mokykloje, kur per pietų pertrauką aplink buvo kalbama daugiau nei 20 kalbų. Vienoje klasėje sėdėjau su Garethu Pughu. Apskritai mane nuo mažų dienų supo viskam atviri, nei savęs, nei kitų nevaržantys žmonės. Taip, manau, kad aplinka, kurioje žmogus vystosi, yra labai reikšminga.

Visai neseniai jums gimė dukrytė. Kaip manote, ar ji taip pat bus meniškos sielos?

Aš, kaip ir visi tėvai, tikiuosi, kad ji turės saugų ir pastovų gyvenimą. Gal bus bankininkė, man tada būtų daug ramiau dėl jos (juokiasi).