Prancūzijos sveikatos ministerija įpareigojo šalies ligonines ruoštis galimam ginkluotam konfliktui. Iki 2026 metų kovo mėnesio gydymo įstaigos turės būti pasirengusios priimti tūkstančius sužeistų karių ir civilių.
Šios priemonės vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su šalies gynybos ministerija, kuri koordinuoja planus. Prancūzijos sveikatos ministerija įpareigojo šalies ligonines ruoštis galimam ginkluotam konfliktui.
Iki 2026 metų kovo mėnesio gydymo įstaigos turės būti pasirengusios priimti tūkstančius sužeistų karių ir civilių. Šios priemonės vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su šalies gynybos ministerija, kuri koordinuoja planus.
Tokie sprendimai grindžiami prielaida, kad Prancūzija artimiausiu metu gali tapti pagrindine atramos vieta didesniam karo veiksmui Europoje. Prancūzų savaitraštis paskelbė vyriausybinę korespondenciją, atskleidžiančią detalius sveikatos ministerijos nurodymus.
Dokumentuose nurodyta, kad regioninės agentūros iki 2026 metų pradžios privalo pasirengti galimam plataus masto kariniam įsitraukimui. Ministerijos vertinimu, tokio scenarijaus atveju reikėtų priimti ne tik Prancūzijos karių, bet ir sąjungininkų sužeistuosius, o jų skaičius gali siekti šimtus tūkstančių.
Ligoninių vaidmuo karo sąlygomis
Gynybos ministerija rekomenduoja steigti specialias medicinos įstaigas netoli uostų ir oro uostų. Tai padėtų užtikrinti greitą sužeistųjų transportavimą karo atveju.
Plane numatyta, kad personalas turi būti papildomai apmokytas dirbti ypatingomis sąlygomis, o pirmenybė teikiama tiek fizinių traumų gydymui, tiek psichologinei pagalbai. Be tradicinės medicininės priežiūros, itin svarbia užduotimi tampa reabilitacija ir darbas su žmonėmis, patyrusiais psichikos sukrėtimų.
Paklausta apie dokumentų turinį, sveikatos ministrė Catherine Vautrin pabrėžė, kad ligoninės nuolat rengiamos įvairioms krizėms. Pasak jos, tai yra įprasta praktika, nes valstybė turi numatyti galimas grėsmes ir pasekmes, kurias jos gali sukelti.
Ji priminė, kad medicinos įstaigos privalo būti pasirengusios ne tik epidemijoms, bet ir masiniam pacientų antplūdžiui, todėl pasirengimas karo situacijai yra natūrali administracijos atsakomybės dalis.
Pasirengimo priemonės kitose šalyse
Prancūzija nėra vienintelė valstybė, atvirai kalbanti apie pasiruošimą karui. Kiek anksčiau Vokietijos žiniasklaida pranešė apie šalies uostus, kurie reikalauja trijų milijardų eurų iš gynybos biudžeto infrastruktūrai stiprinti.
Vokietijos uostai laikomi ypatingai svarbiais, nes krizės atveju per juos vyktų Bundesvero bei NATO sąjungininkų karių ir technikos transportas. Šios vietos kartu yra ir pažeidžiamos, nes gali tapti pirmine atakos taikiniu.
Hamburgo pramonės asociacijos atstovai rašte pabrėžė, kad jūrų uostai yra logistikos centrai, turintys lemiamą reikšmę kariniuose scenarijuose. Be jų neįmanoma užtikrinti greito karių ir ginkluotės perkėlimo į strategiškai svarbias vietas.
Todėl investicijos į šią infrastruktūrą laikomos būtina sąlyga norint apsisaugoti nuo netikėto konflikto. Pasak asociacijos, istorija rodo, kad uostai dažnai tampa pirmąja puolimo linija, todėl jų apsauga ir modernizavimas yra prioritetas.
Viltis išvengti karo, bet būtinybė ruoštis
Nors tiek Prancūzija, tiek Vokietija pabrėžia, kad jų tikslas nėra provokuoti karą, jos pripažįsta, jog pasirengti būtina. Pareigūnai kartoja, kad geriausias būdas užtikrinti saugumą yra prevencija ir realus pasirengimas, net jei konfliktas niekada neįvyktų.
Tokia pozicija leidžia greitai reaguoti į krizines situacijas ir suteikti pagalbą tiek kariams, tiek civiliams. Prancūzijos sprendimas stiprinti ligoninių pajėgumus rodo, kad Europa rimtai žiūri į galimus karo scenarijus. Šalies sveikatos ir gynybos ministerijos bendradarbiauja, kad medicinos sistema būtų pasirengusi netikėtoms krizėms.
Panašios diskusijos vyksta ir kitose valstybėse, kur didžiausias dėmesys skiriamas transporto ir logistikos infrastruktūrai. Nors vis dar puoselėjama viltis, kad karinio konflikto pavyks išvengti, šie veiksmai atskleidžia aiškų siekį apsaugoti visuomenę ir užtikrinti sąjungininkų paramą kritiniais momentais.
