Rusijos ir Ukrainos kare vis dažniau pasirodo požymių, kad Maskva ima naudoti ne vidaus reikmėms skirtą, o eksportui parengtą ginkluotę. Ukrainos ekspertų identifikuota raketa 48N6E2 signalizuoja ne tik gilėjančią Rusijos amunicijos krizę, bet ir galimą įsipareigojimų Indijai bei Iranui pažeidimą. Tokie veiksmai gali reikšmingai paveikti Rusijos, kaip patikimo ginklų tiekėjo, reputaciją pasaulyje.
Ukrainos ekspertai pranešė apie reikšmingą radinį tarp nuolaužų po vieno iš naujausių Rusijos raketų smūgių: buvo identifikuotos raketos 48N6E2 dalys. Tai eksportinė raketos versija, naudojama priešlėktuvinės gynybos sistemose S‑300PMU2 „Faworit“ ir S‑400 „Triumf“.
Žymėjimas „E“ aiškiai rodo, kad tai eksportui skirtas variantas, o ne Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pagaminta raketa. Tai pirmasis dokumentuotas atvejis, kai tokio tipo eksportinė amunicija panaudota kare prieš Ukrainą.
48N6E2 techninės savybės ir neįprastas panaudojimas
Raketa 48N6E2 yra maždaug 7,5 metro ilgio, gali skristi didesniu nei Mach 6 greičiu ir pasiekti iki 200 kilometrų nuotolį. Ji turi pusiau aktyvią radiolokacinio valdymo sistemą ir skeveldrinę kovinę galvutę, kurios masė siekia apie 180 kilogramų.
Paprastai ši amunicija skirta naikinti orlaivius, sparnuotąsias ir balistines raketas. Tačiau Ukrainoje Rusija ją naudoja neįprastai – kaip smogiamąją priemonę prieš antžeminius taikinius. Toks pritaikymas vertinamas kaip aiškus ženklas, kad Rusijai trūksta standartinės smogiamojo tipo amunicijos ir ji priversta naudoti atsargas, kurios buvo ruoštos eksportui.
Eksportui skirta ginkluotė – iš Indijai numatytų sistemų?
Nors pastarosiomis dienomis Ukrainoje fiksuojami stiprūs šalčiai, kurie teoriškai sudarytų palankesnes sąlygas Rusijai masiškai bombarduoti miestus ir dirbtinai kurti humanitarinę krizę, ekspertai pažymi, kad Maskva nepajėgė iki galo išnaudoti šios galimybės. Priežastis, jų vertinimu, paprasta – trūksta tinkamos amunicijos.
Analitikų teigimu, Rusijos sandėliai sparčiai tuštėja, o beveik visa einamoji gamyba nukreipiama karo poreikiams. Dėl to Maskva vis dažniau griebiasi ginklų sistemų, kurios buvo numatytos eksportui. Tai interpretuojama kaip desperacijos požymis ir rodo, kad Rusijos karinė pramonė nebespėja patenkinti fronto poreikių.
Labiausiai tikėtina, kad pirminis šių raketų gavėjas turėjo būti Indija, nors minimas ir Iranas. 2018 metais Naujasis Delis pasirašė sutartį dėl penkių S‑400 pulkų įsigijimo už 5,43 mlrd. JAV dolerių, o galutinės tiekimo datos buvo numatytos iki 2023 metų.
Iki šiol Indijai pristatyti tik trys S‑400 komplektai. Dar labiau stebina tai, kad ketvirtojo pristatymas numatytas tik 2026 metų gegužę, o penktojo – 2027 metais. Vėlavimai aiškinami karu Ukrainoje, tarptautinėmis sankcijomis, taip pat tuo, kad dalį raketų Indija intensyviai naudojo 2025 metų pavasarį per operaciją „Sindoor“ prieš Pakistaną. Ekspertų vertinimu, Indija, kaip vienintelė valstybė, kuri šiuo metu vis dar laukia naujų S‑400 sistemų, galėjo būti pagrindinė numatyta raketų 48N6E2 gavėja.
Iranas tarp galimų nukentėjusių partnerių
Analitinėse apžvalgose dažnai minimas ir Iranas. Teheranas turi senesnius S‑300PMU2 kompleksus, kurie buvo pristatyti 2016 metais ir patyrė žalą per Izraelio smūgius 2024–2025 metais. Pranešimai apie S‑400 tiekimą Iranui 2025 metais, kaip dabar aiškėja, labiau sietini su bandymais poligonuose, o ne su pilnaverčiais serijiniais pristatymais.
Eksportiniai S‑300PMU2 kompleksai anksčiau buvo parduoti Alžyrui, Azerbaidžanui, Kinijai ir Sirijai, tačiau šiuo metu aktyvus ilgalaikis kontraktas iš esmės lieka tik su Indija. Analitikų nuomone, raketų 48N6E2 panaudojimas kare prieš Ukrainą rodo, kad Rusija karo poreikius kelia aukščiau tarptautinių įsipareigojimų partneriams.
Gilus Rusijos gynybos pramonės krizės signalas
Šis radinys dar kartą išryškina rimtą Rusijos gynybos sektoriaus krizę. Karas reikalauja milžiniškų priešlėktuvinės ir smogiamojo tipo amunicijos kiekių, todėl vėluoja eksportiniai kontraktai, silpnėja Maskvos patikimumas kaip ginklų tiekėjos ir mažėja jos įtaka pasaulinėje ginklų rinkoje.
Indijai tai kelia papildomų rūpesčių: vėluojančios S‑400 pristatymo partijos reiškia galimas oro gynybos spragas, o įtampa su Pakistanu ir Kinija tokioje situacijoje gali tapti dar pavojingesnė. Šalis rizikuoja likti be pilnai suformuoto planuoto priešlėktuvinės gynybos skydo.
Dar sudėtingesnė padėtis gali susiklostyti Iranui. Spėjama, kad ataka prieš šią valstybę gali įvykti artimiausiu metu, tačiau realių S‑400 pristatymų stoka išryškina ribotas Rusijos galimybes tiekti pažangią ginkluotę. Tai leidžia daryti išvadą, kad Maskva nepajėgia iki galo užtikrinti saugumo garantijų net ir artimiausiems partneriams.
Galimos pasekmės Rusijos pozicijai pasaulinėje ginklų rinkoje
Faktas, kad fronte panaudota eksportinė raketa 48N6E2, gali smarkiai pakirsti Rusijos, kaip patikimos ginklų tiekėjos, reputaciją. Šalys, perkančios rusišką ginkluotę, pagrįstai gali nuogąstauti, jog karo ar krizių atveju Rusija pirmiausia tenkins savo kariuomenės poreikius, o ne vykdys ilgalaikius kontraktinius įsipareigojimus.
Tai mažina Maskvos patrauklumą pasaulinėje ginklų rinkoje ir kartu silpnina politinę įtaką valstybėse, kurios tradiciškai rėmėsi rusiška technika stiprindamos savo gynybos pajėgumus.
