Likus mėnesiui iki Moldovos parlamento rinkimų, šalies politinė atmosfera tampa vis labiau įtempta. Rugsėjo dvidešimt aštuntąją gyventojai dvyliktą kartą šalies istorijoje rinks 101 parlamento narį. Kuo arčiau balsavimo diena, tuo aktyvesni tampa Rusijos atstovai.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atvirai reiškia „susirūpinimą“ dėl situacijos Moldovoje, kas aiškiai rodo Maskvos ketinimus daryti įtaką šalies vidaus politikai. Iki šiol Moldovos parlamente daugumą turėjo proeuropietiškos jėgos, ypač Veiksmo ir solidarumo partija, vadovaujama Igorio Grosa.
Opoziciją sudarė Komunistų ir Socialistų blokas, kurio lyderiai Igoris Dodonas ir Vladimiras Voroninas valdė 32 vietas. Likę parlamentarai formaliai buvo nepriklausomi, tačiau faktiškai jie priklausė prorusiškai „Šor“ partijai, kurios lyderis Ilanas Šoras jau daugelį metų slapstosi Rusijoje.
Moldovos prezidentė Maja Sandu spaudos konferencijoje pareiškė, kad Rusija ruošia beprecedentę kišimosi į rinkimų procesą operaciją. Ji nurodė, jog vien per korupcinius kanalus per kriptovaliutas Moldovos rinkimų kampanijoms galėjo būti skirta apie šimtą milijonų eurų. Pasak jos, Kremlius siekia kontroliuoti Moldovą nuo rudens.
Į šiuos kaltinimus greitai sureagavo Kremlius. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas atmetė visus priekaištus, pavadindamas juos nepagrįstais. Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komisijos vicepirmininkas Aleksejus Čepa pakartojo, kad Sandu teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais.
Pasak jo, Moldova turi daug nepatenkintų piliečių, o kaltinimai Rusijai esą yra bandymas nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.
Prokremliškos jėgos ir jų stiprėjimas rinkimuose
Pagal naujausias apklausas, valdančioji partija turi didžiausias galimybes laimėti rinkimus, tačiau net jei surinks iki penkiasdešimties mandatų, to neužteks vienvaldei daugumai.
Didžiausią konkurenciją sudaro opozicinis Komunistų ir Socialistų blokas, tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia ir naujas aljansas „Pergalė“, kuriame telkiasi prorusiški veikėjai.
Kremliaus palankumą šiai grupei atspindi vieši susitikimai ir palaikymo ženklai. Pavyzdžiui, politikė Jevgenija Gucul susitiko su Vladimiru Putinu, siuntė jam oficialius laiškus ir aktyviai palaiko glaudžius ryšius su Rusijos vadovybe.
Nors šio aljanso startas dar nepatvirtintas dėl teisminių ginčų su Moldovos centrinės rinkimų komisijos sprendimais, jų įtaka vis labiau auga.
Kremliaus propagandos strategijos įvairiuose Moldovos regionuose
Rusijos įtaka ypač ryški Gagauzijos autonominiame regione. Vietos gyventojai žiūri rusiškus kanalus ir tampa lengvu taikiniu propagandai. Maskva aktyviai skleidžia naratyvus, kad Moldovos integracija į Europos Sąjungą atneš praradimus nuo nepriklausomybės netekimo iki grėsmių religiniams įsitikinimams.
Pasak ekspertų, propaganda Gagauzijoje jau įsitvirtino ir veikia kaip eksperimentinė platforma. Mariusas Patey iš „Warsaw Institute“ pažymi, kad ši visuomenė ilgus metus kentėjo nuo sovietinio spaudimo, o dabar išvystyta komunikacijos sistema pasiekė tokį lygį, kuriame įtikinama, kad grėsmė ateina ne iš Rytų, o iš Vakarų.
Tuo tarpu sostinėje Kišiniove propaganda veikia kitaip. Ten labiausiai veikia kalbos apie tariamą demokratijos stoką, pliuralizmo nebuvimą ir neva suvaržytą politinę laisvę. Tokia taktika, imituojanti vakarietiškas vertybes, skirta paveikti proeuropietiškai nusiteikusius miestiečius.
Maskvos tikslas, tai buvusio imperinio modelio atkūrimas
Analitikai vieningai tvirtina, kad Kremlius Moldovą laiko svarbia mozaikos dalimi, kurioje siekiama atkurti Sovietų Sąjungos tipo imperiją. Nepaisant Moldovos silpnos ekonomikos, Rusijai svarbiausia ne ištekliai, o geopolitinė padėtis. Kontroliuojant Moldovą, atsiveria keliai į Rumuniją, o taip pat stiprinama įtaka regione.
Pasak Mariuso Patey, Moldova yra potenciali platforma tolimesniam Rusijos veikimui. Vien Naddniestrės regionas jau dabar veikia kaip karinė atrama, iš kurios būtų galima veikti Ukrainos kryptimi, ypač Odesos link. Net jei Rusija nesiimtų tiesioginių veiksmų, vien karinių pajėgų buvimas šiame regione verčia Ukrainą laikyti dalį kariuomenės pietuose.
Simionas Ciochina iš Moldovos politinių reformų instituto priduria, kad Kišiniovas Kremliui būtų strateginis taškas tiek logistine, tiek karine prasme. Geografinė šalies padėtis leidžia daryti spaudimą ne tik regionui, bet ir visai Europai.
Ar Vakarai spės sureaguoti?
Ekspertai pabrėžia, kad Vakarų reakcija šioje situacijoje gali būti lemiama. Jei Europos Sąjunga ir NATO aiškiai išreikš palaikymą Moldovos siekiui integruotis į Vakarų struktūras, tai gali būti atgrasymo veiksnys Rusijai.
Tačiau jeigu parama bus pavėluota ar per silpna, Moldovos praradimas gali tapti dar vienu Kremliui palankiu žingsniu kelyje į naują geopolitinį dominavimą.
Moldova šiuo metu yra tarsi bandymo laukas, kurio rezultatai gali nulemti ne tik jos ateitį, bet ir viso regiono saugumo pusiausvyrą. Visų akys krypsta į artėjančius rinkimus, kurių baigtis parodys, ar šalis sugebės išsaugoti nepriklausomybę ir euroatlantinį kursą.
