Lankstus grafikas, darbas iš bet kurio pasaulio kampelio ir galimybė būti pačiam sau viršininku – svajonė, kurią puoselėja daugelis. Socialiniai tinklai dažnai tampa tokio darbo paieškos erdve. „Facebook“ grupės užverstos skelbimais, o „Instagram“ mirga nuo sėkmės istorijų. Tačiau ar viskas iš tiesų taip gražu? Išanalizavus populiariausias Lietuvos darbo paieškos grupes ir socialinių tinklų turinį, išryškėja kitokia realybė: už tariamų karjeros galimybių neretai slepiasi finansinės piramidės, nelegali veikla ar paprasčiausias sukčiavimas.
Pirmiausia krinta į akis tai, kad laisvai samdomų darbuotojų grupėse socialiniuose tinkluose gausu ne darbo pasiūlymų, o prašymų ir paieškų. Čia vyrauja ryški pasiūlos ir paklausos disproporcija: šimtai specialistų – nuo grafikos dizainerių iki tekstų rašytojų – skelbia besieškantys užsakymų, o realių verslo atstovų, ieškančių pagalbos, – vos vienas kitas. Tad nors darbą tokiuose kanaluose rasti įmanoma, reikia nusiteikti itin didelei konkurencijai.
Bendrose darbo skelbimų grupėse kvalifikuoto, juo labiau nuotolinio, darbo pasiūlymų taip pat pasitaiko retai. Dažniausiai siūloma pakuoti prekes, dirbti sandėliuose ar atlikti fizinius darbus statybose. Nors pats darbas nėra blogas ar nelegalus, socialiniuose tinkluose skelbiami pasiūlymai dažnai apeina oficialias įdarbinimo agentūras ir teisines procedūras, todėl darbuotojai neretai lieka be socialinių garantijų.
Ypač rizikinga susigundyti darbo pasiūlymais užsienyje, kurių lietuviškose „Facebook“ grupėse gausu. Skelbimai dažnai skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa: žadamas labai didelis atlyginimas, nemokamas apgyvendinimas ir jokio kalbos mokėjimo reikalavimo tokiose šalyse kaip Norvegija, Nyderlandai ar Vokietija.
Finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad šioje srityje vyrauja kelios klasikinės apgaulės schemos. Populiariausia – prašymas iš anksto sumokėti už tariamą „dokumentų tvarkymą“, „kelionės bilietus“ ar „būsto rezervaciją“. Gavę pinigus, pseudo darbdaviai paprasčiausiai dingsta.
Kita, dar pavojingesnė, schema – tapatybės vagystė. Prašoma atsiųsti asmens dokumentų kopijas esą darbo sutarčiai sudaryti, o vėliau šie duomenys panaudojami imant greituosius kreditus ar atliekant kitus finansinius nusikaltimus. Nors ne visi darbo pasiūlymai socialiniuose tinkluose yra apgaulingi, į juos reikėtų žiūrėti itin kritiškai ir atsargiai.
Tinklinio marketingo ir „tradingo“ pinklės: verslas ar finansinė duobė?
Tiek „Facebook“, tiek „Instagram“ platformose ypač aktyviai veikia tinklinio marketingo (MLM) atstovai. Jie retai kada iš karto nurodo atstovaujamos įmonės pavadinimą. Vietoje to matomi abstraktūs kvietimai „prisijungti prie komandos“, „susikurti pasyvias pajamas“, „dirbti sau“ ar „pradėti savo verslą be investicijų“.
Problema ta, kad MLM struktūrose dažniausiai uždirba tik piramidės viršuje esantys asmenys. Eiliniam žmogui tokia veikla dažnai tampa finansine našta: reikalaujama pirkti „startinius paketus“, kaupti prekių atsargas namuose, mokėti įvairius narystės ar mokymų mokesčius. Tokiu atveju žmogus tampa ne darbuotoju, o klientu, kuris moka už viltį kažkada uždirbti. Didelis socialinis spaudimas įtraukti draugus ir artimuosius neretai sugadina asmeninius santykius, o reali finansinė grąža dažnai net nepadengia patirtų išlaidų.
Lietuviškoje „Instagram“ erdvėje matoma ryški tendencija: peržiūrint grotažymes, tokias kaip #darbasišnamų ar #darbasinternetu, dominuoja estetiški, į kitas moteris nutaikyti moterų kuriami įrašai. Dažniausiai tai – kvietimai prisijungti prie MLM verslų arba vis labiau populiarėjantys pasiūlymai mokytis „tradingo“, t. y. prekybos finansų rinkose.
Tokie profiliai atrodo nepriekaištingai: demonstruojamos prabangios kelionės, laisvalaikis, pabrėžiamas „laisvės“ ir „savarankiškumo“ įvaizdis. Žinutė paprasta: „Aš buvau kaip tu, bet dabar esu finansiškai nepriklausoma – prisijunk ir tu.“ Tai emocinis manipuliavimas, išnaudojantis moterų norą suderinti motinystę, laisvalaikį ir finansinę nepriklausomybę.
Tačiau už dailių filtrų ir sėkmės istorijų neretai slepiasi didelė rizika. Siūlomi „tradingo“ mokymai dažnai yra paviršutiniški ir nesuteikia realių žinių. Jie tik sukuria perdėtą pasitikėjimą savo gebėjimais, dėl kurio pradėjus prekiauti finansų rinkose pinigai prarandami labai greitai. Be to, „specialistų“ rekomenduojamos investavimo platformos dažnai būna nereguliuojamos, neturinčios priežiūros ir licencijų.
Ypač pavojinga, kai sudėtingi finansiniai instrumentai socialiniuose tinkluose pristatomi kaip paprastas žaidimas. Siūlymai jungtis prie „signalų grupių“ ar naudotis neaiškiomis investavimo platformomis dažnai baigiasi visų investuotų lėšų praradimu. Jei siūloma investuoti per nereguliuojamus brokerius, žadama itin paprasta sistema ir beveik neegzistuojanti rizika, tai yra aiškus įspėjamasis ženklas. Tikra prekyba vertybiniais popieriais reikalauja gilių žinių, stiprios psichologijos, licencijuotų tarpininkų ir supratimo, kad kapitalas gali būti prarastas labai greitai.
Sąskaitų nuoma: kaip tapti nusikaltėliu per penkias minutes
Vienas labiausiai nerimą keliančių reiškinių, kuriuos išskiria finansų ekspertai, – atviri pasiūlymai „išnuomoti“ savo banko sąskaitą ar lažybų bendrovės paskyrą. Skelbimuose tai pateikiama kaip lengvas ir greitas uždarbis: „Duok prisijungimo duomenis, mes prasuksime pinigus, tau liks procentas.“
Daugelis jaunų žmonių nesupranta, kad sutikdami su tokiu pasiūlymu jie tampa vadinamaisiais „pinigų mulais“. Tai nėra tik paslaugų teikėjų taisyklių pažeidimas – tai dalyvavimas nusikalstamoje veikoje.
Perleidus savo sąskaitą tretiesiems asmenims, tampama tiesioginiu pinigų plovimo schemų dalyviu. Nusikaltėliai naudoja svetimas sąskaitas vogtoms lėšoms legalizuoti, slepia jų kilmę ir tikruosius gavėjus. Bankų sistemos ir rizikos stebėsenos algoritmai labai greitai atpažįsta nestandartinius mokėjimus ir įtartinas operacijas. Kai tai nutinka, sąskaitos savininkui gresia ne tik sąskaitos blokavimas ir patekimas į įvairius juoduosius sąrašus, bet ir reali baudžiamoji atsakomybė už bendrininkavimą plaunant pinigus – net jei jis pats tų pinigų niekada nematė ir nevogė.
Ar socialiniuose tinkluose galima pradėti naują karjerą?
Socialiniai tinklai gali būti puiki vieta kurti asmeninį prekių ženklą, palaikyti ryšius ir mezgti pažintis, tačiau darbo paieškai tai dažnai – minų laukas. Saugiausia ieškoti legalaus nuotolinio darbo naudojantis profesionaliomis platformomis, kur darbdavių tapatybė ir skelbimų patikimumas tikrinami daug griežčiau.
Ieškant pasiūlymų ar potencialių klientų internete, svarbu kritiškai vertinti įmonių reputaciją, vengti neaiškių tarpininkų, saugotis neadekvačiai didelio atlygio už labai paprastas užduotis. Patikimiausia – tiesiogiai lankytis didžiųjų įmonių karjeros puslapiuose, nes būtent ten dažniausiai skelbiami legalūs, socialines garantijas užtikrinantys darbo iš namų pasiūlymai.
Klausimai, kuriuos verta užduoti pamačius viliojantį skelbimą
Pamatę patraukliai atrodantį darbo pasiūlymą socialiniuose tinkluose, prieš imdamiesi bet kokių veiksmų sau užduokite kelis paprastus klausimus:
- Ar siūlomas atlyginimas atitinka rinkos realybę ir mano turimus įgūdžius?
- Ar norint pradėti dirbti prašoma investuoti savo pinigų – pirkti prekes, mokymus, „startinius paketus“?
- Ar darbdavys turi oficialią interneto svetainę, aiškius rekvizitus ir kontaktus?
- Ar siūloma veikla nereikalauja perduoti asmeninių duomenų ar suteikti prisijungimo prie sąskaitų duomenų?
Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakymas kelia abejonių, verčiau paieškokite kito pasiūlymo – taip apsaugosite ne tik savo pinigus, bet ir reputaciją bei laisvę.
