Lietuvos aukštosioms mokykloms toliau tęsiant nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius su darbdaviais ir įvairių specialybių absolventais buvo aiškinamasi, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai.
Vakar seminare pristatyti tyrimo rezultatai atskleidė, kad net ir vertinant bendrąsias kompetencijas pirmoje vietoje yra dalykinės žinios ir savo profesijos supratimas.
Toliau besirikiuojantys ir kaip svarbiausiais universaliais (t. y. nepriklausomai nuo profesinės veiklos srities svarbiais) buvo išskirtas gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, bendrauti, darbo organizavimo įgūdžiai bei inovatyvumas.
Tyrimo metu darbdaviai buvo prašomi įvertinti, kokie gebėjimai ir įgūdžiai yra svarbūs kiekvieno jų darbe pagal atskiras studijų kryptis. Todėl be aukščiau išvardintų svarbiausiųjų, pastebėta, kad mažiau svarbos darbdaviai teikė toms bendrosioms kompetencijoms, kurios yra susijusios su įmonių specializacija. Šios kompetencijos yra mažiau universalios, todėl darbdavių nuomonė dėl jų labiau išsiskyrė. Tokiomis įvardijamos tos, kurios aktualios dirbant tarptautinėje, daugiakultūrinėje aplinkoje ir mokslinių tyrimų srityje.
Pasak vienos pagrindinių tyrimo eksperčių, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros docentės Rūtos Žiliukaitės, toliau ranguojant visas bendrąsias kompetencijas pagal svarbą skirtingose kryptyse, pastebimi tam tikri ypatumai. Dailė ir muzika skiriasi nuo kitų krypčių didesnės svarbos teikimu gebėjimui kurti naujas idėjas (kūrybiškumui). Tačiau lyginant tarpusavyje šias kryptis, pastebima, kad dailėje svarbesnis yra savarankiškumas, o muzikoje – komandinis darbas. Anglų filologijoje didesnė svarba nei kitose kryptyse yra teikiama komunikaciniams gebėjimas. Tuo tarpu, informatikai, chemikai, medikai dažniau negu socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai kaip svarbų vertina gebėjimą abstrakčiai mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją. Socialiniams darbuotojams ir šeimos gydytojams svarbiausi yra bendravimo įgūdžiai ir gebėjimas organizuoti bei planuoti savo darbą.
Ne mažiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių darbdavių, vertindami absolventų, pradėjusių pas juos savo karjerą, lygį kaip „vidutinį“ ar „stiprų“, išskyrė, kad geriausiai darbo rinkai pagal bendrąsias kompetencijas yra pasiruošę anglų filologai, o silpniausiai – dailininkai ir informatikai.
Pasak projekto Profesinės veiklos tyrimų grupės vadovo, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės katedros vedėjo prof. Arūno Poviliūno, Lietuvoje tokio masto tyrimas buvo atliekamas pirmą kartą. Jis būtų galimas skirstyti net į 8 atskirus tyrimus, kurie apėmė skirtingas studijų kryptis: mediciną (atstovavo šeimos gydytojai), visuomenės sveikatą, anglų filologiją, dailę, muziką, informatiką, chemiją ir socialinį darbą. Čia taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus apklausti darbdaviai, vyko fokusuotos diskusijų grupės su absolventais, patikslinant, ką jie vertina ir ko absolventai pasigenda iš aukštojo mokslo įstaigos pirmą kartą pradėję dirbti.
Taigi viso tyrimo tikslas apėmė siekį apibrėžti dalykines ir bendrąsias kompetencijas, t. y. išskirti svarbiausius kiekvienai studijų krypčiai dalykus, kurie būtų reikalingi darbo rinkai. Toliau dirbantiems projekto ekspertams šie rezultatai nėra privalomi, tačiau jie turėtų padėti matyti vyraujančias tendencijas darbo rinkoje. Todėl tuo pačiu jie yra stipriai orientuojantys, suteikiantys kryptį, siekiant įgyvendinti vieną pagrindinių projekto tikslų – pereiti nuo labiau tradicinio, Lietuvoje kol kas įsigalėjusio, požiūrio, kuris akcentuoja žinias ir turinį, prie tarptautinio, kuris akcentuoja orientaciją į studentą bei jo darbo krūvį.
