Daugiau nei 70 procentų Lietuvos gyventojų teigiamai vertina užsienio investuotojų atėjimą į regionus ir tai dažniausiai sieja su kokybiškomis naujomis darbo vietomis, augančiomis nekilnojamojo turto kainomis bei gerėjančia infrastruktūra. Tai parodė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) užsakymu 2025 m. rugpjūtį „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Tyrimas atskleidžia, kad dažniausiai minimos „užsienio investuotojo regione“ keliamos asociacijos: atsiras naujų darbo vietų (71 proc.), miestas gaus daugiau pajamų (49 proc.) ir gerės infrastruktūra (25 proc.).
Gyventojai taip pat tikisi investicijų dėka sustiprėjusio saugumo jausmo (34 proc.), mažesnio jaunimo išvykimo iš regionų (33 proc.) bei daugiau vietinių paslaugų ir verslų (35 proc.).
„Žmonių lūkesčiai aiškūs – jie nori daugiau gerai apmokamų darbo vietų savo regione, nori, kad jų vaikai galėtų dirbti gimtuosiuose miestuose ir turėtų galimybes kurti ateitį čia, Lietuvoje. Investicijų greitkelio dėka jau nuo lapkričio galėsime užtikrinti spartesnį, skaidresnį ir aiškesnį investuotojų kelią. Tai leis užsienio kapitalui greičiau kurti vertę Lietuvoje, o mūsų žmonėms – gauti tiesioginės naudos“, – sako laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Lukas Savickas.
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad skirtingos visuomenės grupės į investicijas žvelgia nevienodai. Aukštesnio išsimokslinimo gyventojai akcentuoja infrastruktūros gerėjimą ir mažesnį jaunimo išvykimą, o vidurinio išsilavinimo žmonės dažniausiai laukia naujų darbo vietų. Vyresni respondentai labiausiai norėtų, kad jų vaikai ar anūkai galėtų dirbti gimtuosiuose miestuose, o jaunesni akcentuoja darbo sąlygas bei įsidarbinimo galimybes. Įdomu tai, kad naujas investicijas regione 20 proc. respondentų sieja su galimai padidėsiančia nekilnojamojo turto verte.
Tarp baimių ir galimybių
Pagrindinėmis baimėmis, susijusiomis su naujomis investicijomis regione, gyventojai įvardija galimą taršą (43 proc.), padidėjusį eismą (35 proc.), padidėjusį triukšmą (32 proc.). Taip pat kas penktas respondentas įvardijo, kad baiminasi, jog investuotojai samdys tik atvykėlius, o ne vietos žmones.
Žmonės dažniausiai tikisi, kad ateinant naujai investicijai į regioną, bus pateikta daugiau informacijos apie poveikį aplinkai (29 proc.), įmonės veiklos pobūdį (25 proc.) ir įdarbinimo galimybes (12 proc.).
„Matome, kad vien investicijų nepakanka – reikia kalbėtis su žmonėmis, įsiklausyti į jų nuogąstavimus ir atsakyti į rūpimus klausimus. Ministerija yra parengusi planą, kaip šiuos pokalbius organizuoti, kaip į sprendimų priėmimą įtraukti bendruomenes. Lieka tik palinkėti darbų tęstinumo“, – priduria L. Savickas.
Papildomai, siekdama užtikrinti aiškumą ir skaidrumą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kartu su Registrų centru ir „Investuok Lietuvoje“ parengė valstybės rezervuotų sklypų žemėlapį investicijoms. Šis žemėlapis bus nuolat pildomas, o tai leis gyventojams dar prieš priimant sprendimus žinoti, kurioje vietoje gali atsirasti nauji gamybiniai objektai bei aktyviai dalyvauti diskusijose dėl savo regiono ateities.
