Jau seniai žinoma, kad per ilgas darbas daro žalą kūnui – silpnina imunitetą, kelia kraujospūdį, trikdo miegą. Tačiau dabar mokslininkai teigia – pervargimas gali keisti net jūsų smegenis. Ne perkeltine prasme. Kalbama apie realius, fizinius pakitimus.
Naujas tyrimas iš Pietų Korėjos kelia rimtą klausimą: ar ilgos darbo valandos tikrai vertos to, ką atima? Ypač jei keičia mūsų mąstymą, emocinį stabilumą ir gebėjimą susikaupti. Kai dirbame ilgai, dažniausiai galvojame apie pavargusį kūną.
Bet kai pavargsta smegenys, pasekmės būna gilesnės. Mokslininkai pirmą kartą užfiksavo, kad nuolatinis pervargimas gali būti susijęs su struktūriniais pokyčiais konkrečiose smegenų srityse.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Tyrimą atliko du mokslininkai iš Pietų Korėjos: „Chung-Ang“ ir „Yonsei“ universitetų. Jie pasirinko sveikatos priežiūros darbuotojus, kurių darbas reikalauja nuolatinės įtampos ir dažnai viršija įprastą krūvį. Stebėta 110 žmonių, suskirstytų į dvi grupes: tuos, kurie dirba įprastai, ir tuos, kurie per savaitę dirba 52 valandas ar daugiau.
Tyrime naudota MRT technologija, leidžianti pažvelgti į smegenų vidų. Palygindami smegenų duomenis su ankstesniais tyrimais, mokslininkai analizavo pilkosios medžiagos kiekius skirtingose srityse. Tai padėjo nustatyti, kur vyksta pokyčiai.
Pokyčiai yra realūs ir apčiuopiami
Didžiausi skirtumai buvo pastebėti vidurinėje kaktos srityje ir insuloje. Šios smegenų dalys atsakingos už gebėjimą spręsti problemas, valdyti emocijas, atpažinti socialinę aplinką, susikaupti ir prisiminti informaciją. Kitaip tariant – tai sritys, be kurių sunku funkcionuoti kasdien.
Tyrimo duomenimis, šiose vietose padidėjo smegenų tūris. Tačiau tai nėra gera žinia. Padidėjimas gali reikšti per didelį aktyvumą, nuolatinę stimuliaciją ir streso reakciją. Toks smegenų persitempimas laikomas nepageidaujamu reiškiniu.
Ar tai ištaisoma?
Tyrimo bendraautoris Joon Yul Choi sako, kad kai kurie pokyčiai galimai yra grįžtami. Bet tai priklauso nuo to, ar žmogui pavyks sumažinti aplinkos spaudimą. Net jei stresas sumažėja, smegenims grįžti į normalią būseną gali prireikti ilgo laiko.
Šis atradimas svarbus ne tik medikams ar korėjiečiams. Tyrimas kalba apie bendrus mechanizmus, kurie veikia bet kurioje šalyje, bet kokioje profesijoje. Ilgos darbo valandos – tai ne tik moralinis ar emocinis klausimas, o fizinis smegenų iššūkis.
Ką sako kiti tyrimai?
Šis darbas nėra vienišas balsas. 2021 metais PSO ir TDO paskelbė bendrą tyrimą, kuris parodė, kad per ilgas darbas prisidėjo prie daugiau nei 745 tūkstančių mirčių per metus. Dauguma jų dėl insultų ir širdies ligų.
Kiti tyrimai rodo ryšį tarp ilgo darbo ir diabeto, blogėjančios atminties, padidėjusios depresijos rizikos. Tačiau tai pirmas kartas, kai užfiksuoti realūs neurologiniai pakitimai. Anksčiau kalbėta apie emocijas, nuovargį, perdegimą, o dabar turime ir fizinį atspindį.
Ribos – būtinos, ne pageidaujamos
Ekspertai pabrėžia, kad reikia ne tik skambinti pavojaus varpais, bet imtis realių pokyčių. Įstatymai, kurie riboja darbo laiką, politika, skatinanti pertraukas, kultūra, kuri vertina ne tik rezultatą, bet ir žmogų, nes visa tai svarbu.
Pietų Korėjoje leidžiamas savaitės darbo maksimumas – 52 valandos. Tačiau net tai kai kam yra per daug. O ką kalbėti apie šalis, kur dirbama 60 ar daugiau valandų per savaitę? Pasak PSO atstovo Frank Pega, ilgas darbo laikas yra didžiausią ligų naštą keliantis profesinis veiksnys.
Ką verta prisiminti?
Jei dažnai dirbate viršvalandžius ir pastebite, kad sunku susikaupti, jaučiate emocinį išsekimą, dažniau pykstate ar sunkiau miegate – tai gali būti ženklas. Dabar jau turime mokslinį pagrindą pasakyti: ilgai dirbti nesveika ne tik todėl, kad pavargsti. Tai keičia jūsų smegenis. Ir kuo anksčiau tai suprasime, tuo daugiau galimybių turėsime išvengti ilgalaikių padarinių.
